Skrydžių kategorijos: Kitos kategorijos
Šis įrašas tęsinys serijos apie teisinius reguliavimus dronų pasaulyje. Išsiaiškinę Atvirosios kategorijos reikalavums - šįkart apžvelgiam likusias dvi kategorijas: Specialiąją ir Sertifikuotąją
5/25/2026
Pagrindinis principas pagal kurį apskritai kategorizuojami visi dronų skrydžiai tai skrydžio pobūdis ir rizika. Yra trys pagrindinės kategorijos: Atviroji (Open), Specialioji (Specific) ir Sertifikuotoji (Certified).
Skrydžių aplinka
Šioje dalyje trumpai užsiminsiu apie sąvokas taikomas išsamiau aprašant skrydžių dronais rizikas. Didesnės rizikos ir sudėtingesnių skrydžių atveju - tai pradmenys nuo kurių pradedama. Kai atliekami mažos rizikos ir paprasti skrydžiai - ši dalis nėra labai svarbi (nors ją suprasti tikrai nepakenks)
Skrydžio geografijos vieta - tai vietovė kurioje atliekamas skrydis (ją galima pažymėti žemėlapyje).
Skrydžio geografija - ta pati vietovė įskaitant ir oro erdvę virš jos.
Nenumatytų atvejų vieta - UAS naudotojo ir/ar nuotolinio piloto nusimatyta vietovė, kurioje gali įvykti nenumatytos situacijos (pvz. klaidos naviguojant droną, drono dreifavimas dėl vėjo/gūsių). Patekus į šią vietą - privaloma imtis nenumatytų atvejų procedūrų, kuriomis dronas būtų grąžintas į Skrydžio geografiją. Nenumatytų atvejų vieta su oro erdve virš jos vadinama Nenumatytų atveju erdve.
Naudojamoji erdvė apima ir skrydžio geografiją, ir nenumatytų atvejų erdvę. Drono pilotas planuodamas skrydį privalo įsivertinti drono padėties suvaldymą 4D erdvėje (platumas, ilguma, aukštis ir laikas)
Antžeminės rizikos atsarga - tai piloto numatytas plotas aplink naudojamąją erdvę, kad būtų sumažinta rizika tretiesiems asmenims. Jei dronui patekus į nenumatytų atvejų erdvę laiku nebuvo pritaikytos atitinkamos procedūros ir dronas paliko šią erdvę - turi būti aktyvuojama skrydžio nutraukimo sistema (FTS - flight termination system)/procedūra. Tai gali būti: automatinis drono nusileidimas ant žemės; grįžimo į pakilimo tašką funkcija (RTH - Return to home); ar elementariausias avarinis nukritimas išjungiant motorus ( skaitoma, kad toks pasirinkimas yra saugesnis, nei kad drono nevaldomas nuskridimas nežinia kur).
Kontroliuojamoji antžeminė zona– antžeminė zona, kurioje naudojama UAS ir kurioje UAS naudotojas gali užtikrinti pašalinių asmenų nebuvimą
Specialioji kategorija
Čia reikalai jau darosi idomesni. Ne veltui norint skristi šioje kategorijoje - būtina išsilaikyti STS licenciją. Ši kategorija apima kitų tipų skrydžius, kuriems įgyvendinti nepakanka to, kas yra leidžiama atvirojoje kategorijoje ir kurie kelia didesnę riziką. Norint suprasti šiuos skrydžius visų pirma reikia gerai suprasti, kas Skrydžių aplinka
Kaip ir atvirojoje kategorijoje, taip ir specialiojoje yra tam tikras skaidymas:
Standartiniai scenarijai: Standartiniai ir mažos rizikos skrydžiai, kuriems nustatytos išsamios rizikos mažinimo priemonės,
Naudojimo leidimas: skrydžiai kuriems reikia atlikti išsamų rizikos vertinimą, kad būtų galima nustatyti, kokių reikalavimų reikia skrydžių saugai užtikrinti.
LUC (Light UAS certificate lengvosios UAS naudotojo pažymėjimas): įmonėms išduodamas pažymėjimas
Jei skraidote tik su įprastu filmavimo dronu ar FPV savo reikmėms, greičiausiai jums šios dalies praktikoje neprireiks, bet verta suprasti, kur prasideda sudėtingesni skrydžiai.
Standartininiai scenarijai
Jų yra du:
STS-01: VLOS skrydžiai virš kontroliuojamosios antžeminės zonos apgyvendintoje aplinkoje
STS02: BVLOS skrydžiai su oro erdvės stebėtojais virš kontroliuojamosios antžeminės zonos retai apgyvendintoje aplinkoje
STS-01
Nėra būtina gauti Naudojimo leidimo, tačiau skrydis turi atitikti plačiai aprašytas sąlygas, kurios išdėstytos 2019/947 Reglamento 1 priede. Žemiau pateikiu esminius (bet ne visus):
VLOS skrydis - reiškia dronas visada turi būti matomas piloto plika akimi
Max aukštis 120 m
Max greitis 5m/s
Negabenama pavojingų krovinių
C5 klasės dronas (pvz. C3 klasės DJI Matrice 350 dronas kartu su pagalbinių įrenginių rinkiniu Dronavia C3/C5)
Nenumatytų atvejų zona - bent 10m. nuo skrydžio geografijos zonos
Antžeminės rizikos atsargos zonos dydis - priklausomai nuo atliekamo skrydžio aukščio ir MTOM (reglamente pateikiama lentelė su dydžiais)
Visi skrydžio zonoje esantys asmenys supažindinti su atliekamu skrydžiu ir yra jam davę sutikimą
Nors Naudojimo leidimo gauti nereikia, tačiau būtina pateikti naudotojo deklaraciją, kad vykdydamas šiuos skrydžius taikys rizikos mažinimo priemones.
STS-02
Taip pat nėra būtina gauti Naudojimo leidimo. Kaip ir STS-01 atveju žemiau pateikiu esminius (taip pat ne visus):
Skrydis retai apgyvendintoje aplinkoje (laukai, vienkiemiai)
Max aukštis 120 m
Skrydžio matomumas bent 5 km (matomumas, ne skrydžio atstumas!)
C6 klasės dronas (pvz. DJI Dock 3 kartu su Matrice 4D Serijos dronu)
Negabenama pavojingų krovinių
Nenumatytų atvejų zona - bent 10m. nuo skrydžio geografijos zonos
Antžeminės rizikos atsargos zonos dydis nėra taip aiškiai nurodomas lentelės forma - tiesiog minima “nuotolis kurį tikėtina nuskris dronas aktyvavus drono išjungimo funkciją”
Jei skrydis be oro erdvės stebėtojo - max atstumas 1 km., plius jei skrydis BVLOS - turi būti iš anksto užprogramuota skrydžio trajektorija
Jei skrydis su vienu ar daugiau oro erdvės stebėtojų:
max atstumas 2 km
oro erdvės stebėtojas (-i) ne toliau nei 1 km nuo drono piloto.
Tarp drono piloto ir oro erdvės stebėtojų - palaikomas patikimas ryšys
Ir nemažai kitų
Naudojimo leidimas
Tokio tipo skrydžiai sudėtingiausi ir jiems būtina gauti Naudojimo leidimą iš Nacionalinės aviacijos administracijos. Kartu su prašymu pateikiamas ir riziko vertinimos dokumentas. Daug nesiplėsiu, bet yra dviejų tipų rizikos vertinimai
Pilnas skrydžio rizikos vertinimas pagal SORA (Specific Operations Risk Assessment)
Paprastesnis skrydžio rizikos vertinimas pagal PDRA (PreDefined Risk Assessment)
Nesu tikras ar antrajam tinka žodis paprastesnis, bet jis tikrai paprastesnis nei SORA.
PDRA dar skirstomi:
PDRA S-01 – didžiąją dalimi atkartoja STS-01 su dronu be C5 žymėjimo
PDRA S-02 - didžiąją dalimi atkartoja STS-02 su dronu be C6 žymėjimo
PDRA G-01 - BVLOS ilgo nuotolio skrydžiai
PDRA G-02 – BVLOS skrydžiai rezervuotoje oro erdvėje
PDRA G-03 – BVLOS skrydžiai apgyvendintose zonose žemiau nei 30m aukštyje
LUC
Įmonės gali pateikti paraiškas Nacionalinės aviacijos administracijos (NAA) institucijai gauti LUC pažymėjimą. NAA įvertiną ar įmonė atitinka keliamus reikalavimus (o jie nemaaaži). Didžiausia nauda kurią suteikia LUC - nereikia Naudojimo leidimo. Aišku tai nereiškia, kad drono pilotas gali daryti ką tik nori - nieko panašaus. LUC turėtojas gali vykdyti tik tokius skrydžius, kurie nurodyti LUC pažymėjime. Įmonė turi įrodyti, kad jos pilotai geba vertinti ir vykdyti skrydžius atitinkančius STS-01/02, PDRA ar SORA. LUC pažymėjimas tiek puikus palengvinimas ir nauda, tiek ir didžiulė atsakomybė.
Sertifikuotoji kategorija
Kiek domėjausi tai čia tokia labiau ateičiai skirta kategorija. Reglamentas šią kategoriją aprašo abstrakčiausiai. Ir neveltui - pažymimi keli esminiai punktai apie tokius skrydžius:
virš žmonių sambūrių;
kai skraidinami žmonės;
kai skraidinami pavojingieji kroviniai, kurie įvykus avarijai gali sukelti didelį pavojų tretiesiems asmenims.
Kaip rašo EASA - norint vykdyti sertifikuotą skrydį - reiks droną sertifikuoti. Čia labai panašiai kaip ir normalus įprastas pilotuojama lėktuvas. Tam, kad būtų įmanoma vykdyti skrydžius šioje kategorijoje reiks perkurti vos ne visus aviacijos reguliavimus (ne veltui kalba apie ateičiai skirtą kategoriją).