Jei skaitėte mano ankstesnį straipsnį apie FPV sistemas, greičiausiai jau supratote, kad akinių pasirinkimas nėra visiškai laisvas reikalas. Ne visi akiniai veikia su visomis FPV sistemomis, todėl pirmiausia dažniausiai tenka apsispręsti dėl pačios sistemos, o jau tik tada rinktis akinius.
Ir būtent čia prasideda linksmybės.
Atidarote parduotuvę ir matote dešimtis modelių. Vieni atrodo kaip mini kino teatrai ant galvos, kiti – kaip slidinėjimo akiniai iš ateities. Vieni kainuoja 70 €, kiti 700 €. Vieni turi OLED ekranus, kiti LCD. Vieni leidžia reguliuoti dioptrijas, kiti ne.
Pabandykime išsiaiškinti, ką visi šie parametrai reiškia praktiškai.
Iš anksto atsiprašau už ilgą straipsnį. Tikrai nesitikėjau, kad toks gausis.
Turinys
Svarbiausi ir aktualiausi parametrai
Keista, bet brangiausi FPV akiniai nebūtinai yra geriausi jums. Yra pilotų, kurie su 200 Eur kainuojančiais akiniais jaučiasi puikiai, ir tokių, kurie po kelių skrydžių parduoda 700 Eur kainavusius top-of-the-line akinius. Priežastis paprasta – svarbiausi parametrai dažnai nėra tie, kuriuos gamintojai rašo didžiausiomis raidėmis reklamoje.
Prieš žiūrėdami į papildomas funkcijas, pirmiausia išsiaiškinkime, kas iš tikrųjų lemia patogumą ir skrydžio kokybę: akinių tipas, ekranas, FOV, IPD, dioptrijų reguliavimas, baterija, svoris ir kaina.
Akinių tipas
Pirmas pasirinkimas, su kuriuo susidursite – akinių forma. FPV pasaulyje dominuoja du tipai: žiūronų (angl. binoculars) ir dėžutės (angl. box).
Dėžutės tipo akiniai (angl. Box)
Dėžutės tipo akiniai paprastai laikomi biudžetinės klasės akiniais ir dažniausiai tai būna pirmieji akiniai, kuriuos įsigyja nauji FPV pilotai. Bet toli gražu tai nereiškia, kad tai prasti akiniai. Jų pliusai, aišku yra žemesnė kaina, didelis ekranas (populiariausi tarp 3,5-5 colių), dažnai turės integruotą bateriją, o svarbiausia – paprastas naudojimas. Tiems kas nešioja akinius ir norėtų su jais pilotuoti droną – tai irgi visai patogus variantas. Iš išvaizdos jie panašūs į akinius kuriuose įmontuotas išmanusis telefonas.
Aišku, didžiausi šių akinių minusai – jie sunkesni ir didesni – kuprinėje užima daugiau vietos. Na ir aišku LCD ekranai – vaizdo kokybė palyginus su LCD – na, nėra net ką lyginti.
Ilgainiui pilotai pereina prie žiūronų tipo akinių.
Žiūronų tipo akiniai (Angl. Binoculars)
Tai populiariausias pasirinkimas tarp labiau pažengusių FPV pilotų. Juose dažniausiai rasime ne vieną didelį LCD, o du mažesnius (tarp 0,45 ir 0,5 colių) OLED ekranus – po vieną kiekvienai akiai. Jų ryškiausi pliusai – vaizdo kokybė, mažesnis tiek dydis, tiek ir svoris. Dauguma jų turi tokias papildomas reguliavimo galimybes kaip IPD keitimas, dioptrijų reguliavimas, keičiamus VRX modulius bei HDMI jungtis. Jei planuojate FPV hobiu užsiimti ilgiau nei kelis mėnesius, labai tikėtina, kad anksčiau ar vėliau atsidursite būtent šiame segmente.Pirmą kartą užsidėjus gerus OLED akinius dažniausiai iš karto supranti, kodėl jie kainuoja daugiau
Ekranas
Visi mano nagrinėti FPV akiniai naudoja vieną iš dviejų ekranų technologijų: OLED arba LCD.
Dažniausiai OLED ekranus rasime žiūronų tipo akiniuose, o LCD – dėžutės tipo modeliuose. Nors yra ir išimčių.
OLED ekranai pasižymi gilesne juoda spalva, didesniu kontrastu ir ryškesnėmis spalvomis. Jei kada nors teko žiūrėti filmą gerame OLED televizoriuje, labai panašų efektą pamatysite ir FPV akiniuose. Šešėliai tampa tamsesni, saulėtos vietos ryškesnės, o visas vaizdas atrodo „gyvesnis“.
LCD ekranai dažniausiai yra pigesni ir leidžia gamintojams pasiūlyti prieinamesnius akinius. Tai nereiškia, kad jie blogi – su jais užaugo ne viena FPV pilotų karta. Tačiau pastatę LCD ir OLED akinius vienus šalia kitų skirtumą dažniausiai pastebėsite iš karto.
Yra ir vienas OLED trūkumas. Šie ekranai labai nemėgsta tiesioginių saulės spindulių. Jei netyčia paliksite akinius nukreiptus į saulę, lęšiai gali veikti kaip didinamasis stiklas ir nepataisomai sugadinti ekraną. Dėl šios priežasties dauguma patyrusių pilotų turi įprotį po skrydžio akinius iš karto padėti į dėklą arba uždengti lęšius.
Šaltinis: vislcd.com
Ekrano raiška
Su ekrano raiška viskas gana paprasta. Kuo didesnė raiška, tuo ryškesnis ir detalesnis vaizdas. Kuo mažesnė – tuo sunkiau įžiūrėti smulkias kliūtis, medžių šakas ar tolimesnius objektus.
Galiausiai didesnės raiškos ekranai turi privalumą – juose mažiau matomi atskiri pikseliai, todėl vaizdas atrodo vientisesnis ir malonesnis akims.
Tačiau čia yra vienas niuansas. Vien tik didelė ekrano raiška negarantuoja stebuklų. Jei FPV sistema perduoda žemos kokybės vaizdą, didelės raiškos ekranas jo magiškai nepavers 4K kokybe. Tai ypač aktualu analoginėms sistemoms, kurių perduodama vaizdo kokybė (PAL / NTSC) gerokai mažesnė nei šiuolaikinių ekranų galimybės.
Iškyla natūralus klausimas, o kam tada reikalinga žymiai didesnė raiška? Tuo labiau, jei skraidai dronais su analogine FPV sistema. Visi akiniai, turintys didesnės raiško ekraną – turi ir HDMI-in jungtį. Apie ją šiek tiek žemiau.
Video režimai
Pradžioje net nebuvau tikras, ar verta šį parametrą išskirti atskirai. Vieni gamintojai nurodo hercus (Hz), kiti kadrus per sekundę (FPS), o treti apskritai apie tai nieko nerašo. Ypač, kai Hz – ekrano atnaujinimo dažnis, o FPS – pilni kadrai per sekundę. Tai jei FPV sistema transliuoja 25 FPS, o ekranas atsinaujina 100Hz dažniu – tas pats kadras bus parodytas 4 kartus. Na, bet iš esmės kalbama apie tą patį dalyką – kiek kartų per sekundę atnaujinamas vaizdas.
Čia dar svarbu nepainioti dviejų skirtingų dalykų:
- vaizdo, kurį matote akiniuose realiu laiku;
- vaizdo, kuris įrašomas į SD kortelę naudojant DVR funkciją.
Mus šiuo atveju domina būtent realaus laiko vaizdas akiniuose (angl. mėgstama vadinti live feed). Jei matote užrašą 60 Hz arba 60 FPS, tai reiškia, kad ekranas gali atvaizduoti 60 kadrų per sekundę. 100 Hz ar 100 FPS – jau 100 kadrų per sekundę. Kuo šis skaičius didesnis, tuo vaizdas atrodo sklandesnis. Tai ypač juntama lenktynėse arba agresyvesniuose freestyle skrydžiuose, kai dronas labai greitai keičia kryptį. Taip pat dažnai didesnis FPS reiškia ir mažesnį vėlinimą. Jei sistema sugeba perduoti daugiau kadrų per sekundę, dažniausiai ji turi ir greitesnį vaizdo apdorojimo bei perdavimo mechanizmą. Pirmą kartą persėdus nuo 60 FPS prie 100 FPS sistemos skirtumas dažniausiai primena perėjimą nuo seno 60 Hz monitoriaus prie 144 Hz monitoriaus kompiuteryje. Vaizdas tampa ne tiek ryškesnis, kiek „lengvesnis akims“ ir natūralesnis greitai judant.
Analoginių sistemų atveju situacija kiek kitokia. Ten dažniausiai susidursite su PAL / NTSC standartais, kurie vaizdą perduoda 25 / 30 kadrais per sekundę. Todėl analoginių akinių gamintojai šio parametro dažnai apskritai nemini.
FOV
Tai matymo kampas, kurį užima vaizdas akiniuose. Paprastai tariant, jis nusako, kokio dydžio „virtualų ekraną“ matysite prieš akis.
Kaip ir kameros FOV, apie kurį rašiau FPV sistemų straipsnyje, akinių FOV matuojamas laipsniais. Tik šiuo atveju kalbame ne apie tai, kiek aplinkos mato kamera, o apie tai, kokią jūsų regėjimo dalį užima rodomas vaizdas. Dėžutės tipo akiniai dėl savo konstrukcijos dažniausiai pasižymi didesniu FOV nei žiūronų tipo modeliai. Tačiau daugiau nebūtinai reiškia geriau. Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad kuo didesnis FOV, tuo geriau – juk matome didesnį vaizdą. Praktikoje viskas kiek sudėtingiau. Jeigu FOV labai mažas, vaizdas primena televizorių kitame kambario gale. Viskas aiškiai matoma, tačiau trūksta įsitraukimo ir greičio pojūčio. Jeigu FOV labai didelis, vaizdas tampa “visą apimantis” ir užpildo didelę dalį regėjimo lauko. Čia atsiranda problema – norint pamatyti OSD informaciją ekrano kampuose, gali tekti šiek tiek nukreipti žvilgsnį nuo centro. Nors tai tik kelių milimetrų akių judesiai, lenktynių ar agresyvaus freestyle metu jie gali tapti trukdžiu. Dar vienas niuansas – kai kuriuose akiniuose didėjant FOV gali būti sunkiau išlaikyti vienodai ryškų vaizdą visame ekrane. Kartais vaizdas kraštuose tampa šiek tiek minkštesnis arba ne toks ryškus kaip centre.
Dėl šių priežasčių daugelis patyrusių pilotų komfortiškiausiu laiko maždaug 36°–45° FOV diapazoną. Mažesnis FOV gali priminti žiūrėjimą pro langą, o labai didelis kai kuriems pilotams sukelia jausmą tarsi sėdėtum pirmoje kino teatro eilėje.
Įdomu tai, kad skirtingi gamintojai FOV nurodo nevienodai (jei išvis nurodo). Dažniausiai naudojamas įstrižainės (Diagonal FOV) matavimas, tačiau kai kurie gamintojai pateikia horizontalų arba vertikalų FOV. Dėl to vien skaičių lyginimas ne visada leidžia objektyviai palyginti skirtingus modelius.
Taip pat, įprasta, kad dėžutės tipo akiniai – turi didesnį FOV nei žiūronų tipo akiniai.
Jei FPV akinius perkate pirmą kartą, vien iš specifikacijų suprasti, koks FOV jums patiks, praktiškai neįmanoma. Tai vienas iš tų parametrų, kurį geriausia išbandyti gyvai arba bent jau pasiskolinti draugo akinius keliems skrydžiams.
Dioptrijų reguliavimas
Tai beveik išskirtinis žiūronų tipo FPV akinių bruožas. Pilotams, kurie kasdien nešioja akinius ar kontaktinius lęšius, dioptrijų reguliavimo diapazonas gali būti vienas svarbiausių parametrų renkantis akinius.
(Paveikslėlis: dioptrijų reguliavimo ratukai DJI Goggles 3 ir Skyzone SKY04X PRO akiniuose)
Dioptrijų reguliavimo paskirtis paprasta – leisti aiškiai matyti vaizdą akiniuose nenešiojant korekcinių akinių po FPV akiniais. Daugumoje modelių dioptrijos reguliuojamos atskirai kiekvienai akiai sukiojamomis rankenėlėmis, dažniausiai esančiomis akinių apačioje arba šonuose.
Bendras rinkoje sutinkamas reguliavimo diapazonas svyruoja maždaug nuo -8 iki +6 dioptrijų, tačiau dažniausiai pasitaikantys modeliai siūlo apie -6 … +2 diapazoną.
Prieš perkant verta pasitikrinti savo akinių receptą. Jei jūsų regėjimo korekcija nepatenka į gamintojo nurodytą diapazoną, vaizdas gali būti nepakankamai ryškus net maksimaliai sureguliavus dioptrijas. Tokiu atveju gali tekti naudoti kontaktinius lęšius arba užsakyti specialius korekcinius lęšius (angl. prescription inserts/lens), kurie montuojami tiesiai į FPV akinius (ne visi modeliai tai palaiko).
Dar vienas niuansas – net jei jūsų regėjimas telpa į deklaruojamą diapazoną, skirtingų gamintojų reguliavimo mechanizmai veikia nevienodai. Todėl jei turite galimybę, prieš pirkdami akinius bent kelioms minutėms išbandykite gyvai.
IPD – Interpupillary Distance
IPD (Interpupillary Distance) – tai atstumas tarp kairiosios ir dešiniosios akies vyzdžių centrų. Šis parametras aktualus tik žiūronų tipo FPV akiniams, nes juose naudojami du atskiri ekranai – po vieną kiekvienai akiai.
Kadangi kiekvieno žmogaus akių padėtis šiek tiek skiriasi, ekranų ir lęšių padėtį akiniuose reikia priderinti prie savo akių. Tam ir skirtas IPD reguliavimas. Tinkamai sureguliavus IPD vaizdas tampa ryškus, natūralus ir patogus žiūrėti net ilgų skrydžių metu. Jei IPD nustatytas neteisingai, gali pasireikšti įvairūs nemalonūs simptomai:
- vaizdas atrodo ne iki galo ryškus;
- sunkiau sufokusuoti žvilgsnį;
- greičiau pavargsta akys;
- gali pradėti skaudėti galvą;
- ilgesnių skrydžių metu atsiranda akių įtampa.
Daugumos suaugusiųjų IPD patenka į maždaug 54–74 mm diapazoną. Vaikų IPD dažniausiai būna mažesnis – apie 42–54 mm. Prieš perkant FPV akinius verta pasitikrinti gamintojo nurodytą IPD reguliavimo diapazoną. Nors dauguma gamintojų orientuojasi į vidutinius suaugusiųjų parametrus, žmonės, kurių IPD yra arti diapazono ribų, gali susidurti su komforto problemomis.
Skirtingai nei dioptrijų reguliavimas, IPD neturi nieko bendro su regėjimo aštrumu. Net ir turint idealiai gerą regėjimą, neteisingai sureguliuotas IPD gali padaryti FPV akinius nepatogius naudoti.
Jei nežinote savo IPD, jį galima gana tiksliai išmatuoti paprasta liniuote prieš veidrodį. Dar tiksliau šį parametrą dažniausiai gali pasakyti optikos salonas, jei jau esate atlikę regėjimo patikrą. Radau labai aiškų vaizdo įrašą, kuriame IPD principas paaiškinamas naudojant VR akinių pavyzdį. Nors kalbama apie VR, tas pats principas galioja ir FPV akiniams: Youtube nuoroda
Baterijos
Vienas iš parametrų, į kurį retai atkreipiamas dėmesys renkantis pirmuosius FPV akinius, yra jų maitinimo būdas. Praktikoje sutinkami du variantai: integruota baterija ir išorinė baterija (arba miksas). Prie išorinio tipo priskiriu ir maitinimą per USB jungtį – nes kitame usb laido gale dažniausiai jungama powerbank’o baterija.
Integruota baterija
Integruota baterija suteikia daugiausiai patogumo (bent jau pradžioje). Nusipirkus akinius nereikia papildomai rūpintis baterijomis, įkrovikliais ar laidais – užtenka juos įkrauti kaip telefoną ir galima skristi. Dažniausiai integruotos baterijos sutinkamos dėžutės tipo akiniuose, nors yra ir išimčių, pvz, DJI Goggles serija taip pat naudoja integruotą maitinimo sprendimą.
Didžiausias integruotos baterijos minusas išryškėja po kelių metų naudojimo. Kaip ir telefone, baterija po truputį dėvisi, o jos pakeitimas ne visada būna paprastas. Kita problema – jei baterija išsikrauna lauke ir nėra galimybės prijungti išorinio maitinimo šaltinio, skrydžiai tą dieną baigti (Nebent norite pasipraktikuoti LOS tipo skrydžius be akinių).
Laimei, daugelis naujesnių modelių per USB jungtį leidžia naudoti ir išorinį powerbank’ą, todėl šis trūkumas nėra toks skaudus.
Išorinė baterija
Didžioji dalis žiūronų tipo FPV akinių naudoja išorines baterijas. Tokiu atveju prie akinių prijungiama atskira baterija. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo nepatogu – papildomi laidai, papildoma baterija kišenėje ar ant dirželio. Tačiau ilgainiui šis sprendimas turi daugiausia privalumų. Svarbiausias jų – praktiškai neribotas veikimo laikas. Jei viena baterija išsikrovė, ją galima pakeisti kita ir tęsti skrydžius. Nereikia laukti, kol akiniai pasikraus.
Dauguma FPV akinių priima maitinimą iš 2S–6S baterijų, tačiau prieš jungiant verta pasitikrinti gamintojo specifikaciją. Kai kurie modeliai palaiko tik siauresnį įtampos diapazoną. Nors teoriškai galima naudoti tas pačias LiPo baterijas, kuriomis maitinami dronai, praktikoje dažniausiai naudojamos ličio jonų (Li-Ion) baterijos iš 18650 arba 21700 celių. Jos pigesnės, ilgaamžiškesnės ir vienu įkrovimu dažniausiai leidžia skraidyti gerokai ilgiau.
Pastaraisiais metais vis daugiau akinių modelių gali būti maitinami tiesiog iš USB-C jungties. Tai reiškia, kad akinius galima naudoti prijungus įprastą powerbank’ą. Šis sprendimas ypač patogus skraidant simuliatoriuose (kiekvienas kompiuteris turi USB-C) ar ilgesnių išvykų metu, kai norisi kuo mažiau rūpintis papildomomis baterijomis.
Asmeniškai akiniams esu pasigaminęs 4S2P baterijų paketą iš 18650 celių. Vieno įkrovimo man pakanka ne vienai skrydžių sesijai.
Svoris
Svoris dažnai atrodo kaip antraeilis parametras. Juk akiniai laikosi ant galvos, o ne rankose. Tačiau po valandos ar dviejų skrydžių nuomonė gali pasikeisti. Yra posakis, kad ir kariamas šuo pripranta. Taip ir FPV pilotas pripranta prie savo akinių svorio. Tačiau tai nereiškia, kad sunkesni akiniai tampa patogesni. Didesnis svoris ilgainiui labiau apkrauna kaklą, o ilgesnių skrydžių sesijų metu gali atsirasti nuovargis.
Svoris tampa dar svarbesnis, jei planuojate naudoti papildomą įrangą. Pavyzdžiui, daugelis pilotų prie analoginių akinių prijungia išorinius VRX modulius per HDMI jungtį:
- HDZero VRX – apie 85 g
- Skyzone SteadyDigital VRX – apie 80 g
- Walksnail VRX – apie 83 g
Iš pirmo žvilgsnio papildomi 80 gramų gali atrodyti nereikšmingi. Tačiau jie dažniausiai montuojami akinių priekyje arba šone, todėl padidėja ne tik bendras svoris, bet ir apkrova kaklui dėl pasikeitusio svorio centro. Dėl šios priežasties vien tik žiūrėti į akinių svorį specifikacijose nepakanka. Du vienodo svorio modeliai gali būti jaučiami visiškai skirtingai, priklausomai nuo to, kaip paskirstytas svoris ir kaip gerai priglunda prie veido.
Jei planuojate naudoti tik gamyklinę komplektaciją, svoris dažniausiai nėra kritinis parametras. Tačiau jei ateityje svarstote prijungti išorinį VRX modulį, papildomas antenas ar didesnę bateriją ant dirželio – verta rinktis kuo lengvesnį pagrindinį akinių modelį.
Kaina
Kaina – vienas sukčiausių parametrų renkantis FPV akinius. Iš pirmo žvilgsnio atrodo paprasta: atsidarai gamintojo puslapį, pasižiūri kainą ir viskas. Praktikoje dažnai paaiškėja, kad galutinė suma būna gerokai didesnė.
Perkant iš už Europos Sąjungos ribų verta nepamiršti PVM, muitų ir administravimo mokesčių. Kartais „pigiau“ kainuojantis variantas po visų papildomų mokesčių tampa brangesnis už vietinėje parduotuvėje siūlomą prekę. Kita vertus, perkant Lietuvoje ar Europos Sąjungoje dažniausiai gaunate aiškesnes garantines sąlygas, greitesnį pristatymą ir paprastesnį aptarnavimą gedimo atveju. Na ir aišku – pasilyginkit kainas iš kelių vietų 🙂
Pirmiausia verta atkreipti dėmesį, kas apskritai įeina į komplektą. Vieni akiniai parduodami visiškai paruošti naudojimui, o kitų atveju papildomai reikia įsigyti VRX modulį, antenas ir bateriją. Pavyzdžiui, 300 € kainuojantys akiniai gali atrodyti pigesni už 450 € modelį, tačiau pridėjus VRX modulį, antenas ir bateriją galutinė suma gali tapti labai panaši. Dar vienas niuansas – kainos skirtingose parduotuvėse gali smarkiai skirtis. Kai kuriuos modelius galima įsigyti tiesiai iš gamintojo, pavyzdžiui Skyzone, BetaFPV ar DJI. Kitų gamintojų produkcija dažniausiai platinama per tarpininkus.
Mano rekomendacija – lyginkite ne tik pačių akinių kainą, bet ir visą sistemą:
- akiniai;
- VRX modulis (jei reikalingas);
- antenos;
- baterija;
Kartais brangesni akiniai ilgainiui pasirodo esantys pigesnis pasirinkimas, nes nereikia papildomų priedų ar atnaujinimų. FPV hobis turi keistą savybę – dažniausiai ne gailiesi nusipirkęs per brangius akinius. Dažniau gailiesi nusipirkęs per pigius ir po pusmečio juos pakeitęs kitais.
Parametrai, kurie pradžioje atrodo nesvarbūs
Jei iki šios vietos skaitėte atidžiai, jau turėtumėte gana neblogą supratimą, kaip atsirinkti pirmuosius FPV akinius. Ekranas, FOV, IPD, dioptrijos, svoris ar baterijos – tai parametrai, kurie svarbūs praktiškai kiekvienam pilotui.
Tačiau yra ir kita parametrų grupė. Iš pat pradžių jie atrodo nereikalingi. Ne vieną kartą esu pagalvojęs: „Kam man šito reikia?“. O po pusmečio paaiškėdavo, kad būtent tos funkcijos trūksta labiausiai.
DVR įrašymas, maksimalus bitrate, HDMI-in jungtis ar keičiamų VRX modulių, bei antenų galimybės dažniausiai tampa aktualios ne pirmą skrydžio savaitę, o tada, kai hobis pradeda augti kartu su jūsų įgūdžiais ir įrangos kolekcija.
Todėl šiuos parametrus priskirčiau kategorijai „malonu turėti dabar, labai gaila neturėti vėliau“.
DVR (SD kortele)
Pirmieji mano FPV akiniai buvo BetaFPV VR02. Vienos funkcijos juose labai trūko – DVR. Tuo metu atrodė, kad DVR reikia tik tam, jog būtų galima parodyti draugams naujai išmoktą triuką. Ir iš dalies tai tiesa. Pirmiausia – tai puikus būdas išsaugoti skrydžius. Kartais pavyksta užfiksuoti ypač gražų kadrą, kurio neplanavai filmuoti. Kartais norisi parodyti draugams naują triuką. O kartais tiesiog smagu po kelių metų pasižiūrėti savo pirmuosius skrydžius ir suprasti, kiek pažengėte.
DVR turi ir labai praktišką paskirtį – padeda ieškoti nukritusio drono. Jei dronas dingo aukštoje žolėje, miške ar krūmuose, paskutiniai DVR kadrai dažnai leidžia bent apytiksliai nustatyti kritimo vietą.
Vertinant DVR galimybes verta atkreipti dėmesį į:
- įrašymo raišką;
- maksimalų FPS;
- maksimalią palaikomą SD kortelės talpą;
- naudojamą kodavimą (MJPEG, H.264, H.265).
Jei planuojate kurti turinį ar analizuoti sudėtingus manevrus, verta ieškoti bent 60 fps DVR režimo. 90 ar 100 fps leidžia išgauti daug kokybiškesnį sulėtintą vaizdą.
Tiesa, analoginių sistemų atveju DVR negali įrašyti daugiau informacijos nei gauna iš VTX. Todėl analoginiame FPV net ir labai pažangus DVR neišgelbės nuo PAL / NTSC sistemos apribojimų (25 / 30 fps).
HDMI-in jungtis
Kai rinkausi antruosius FPV akinius analoginei sistemai, HDMI-in jungtis buvo vienas svarbiausių kriterijų. Tuo metu man atrodė, kad ją naudosiu tik FPV simuliatoriams.
Prisijungus akinius prie kompiuterio galima skraidyti simuliatoriuje matant vaizdą tiesiai per akinius. Kolega pasakojo, kad pradėjęs treniruotis simuliatoriuje su akiniais pagerino savo lenktynių rezultatus, nes skraidymo pojūtis tapo artimesnis realybei.
Tačiau ilgainiui supratau, kad simuliatoriai yra tik vienas iš kelių HDMI-in jungties privalumų. Kur kas svarbesnis HDMI-in panaudojimas – išorinių VRX modulių prijungimas. Būtent šis funkcionalumas leidžia senesnius ar analoginius akinius pritaikyti naujoms skaitmeninėms sistemoms. Pavyzdžiui, HDMI-in turintys akiniai gali veikti kartu su:
- Walksnail Avatar VRX;
- HDZero VRX;
- Skyzone SteadyDigital VRX;
- HGLRC Draco VRX;
- Walksnail Ascent VRX.
Kitaip tariant, vieni geri akiniai gali išgyventi ne vieną FPV sistemos kartą
Vienintelis niuansas – skirtingi gamintojai naudoja skirtingas jungtis. Vienur rasite pilno dydžio HDMI, kitur mini-HDMI.
Ir dar vienas praktinis patarimas iš patirties: jei planuojate naudoti HDMI-in su simuliatoriumi, nepagailėkite kelių eurų kokybiškam minkštam laidui. Standūs HDMI kabeliai labai greitai pradeda erzinti.
Beje, su HDMI-in jungtimi aktualu ir anksčiau minėta ekrano raiška. Prijungus akinius prie kompiuterio kaip ekraną simuliatoriui – didesnės raiškos privalumas akivaizdus.
Keičiamas VRX modulis
Čia kalba eina ne apie išorinį VRX modulį, jungiamą per HDMI-in jungtį. Keičiamas VRX modulis – tai tiesiogiai į akinius montuojamas vaizdo imtuvas, kurį galima pakeisti kitu modeliu.
Didžioji dalis žiūronų tipo akinių, o taip pat ir dalis dėžutės tipo modelių, turi specialų lizdą VRX moduliui. Vieni akiniai parduodami jau su gamintojo parinktu moduliu, kiti atkeliauja visai be jo ir pilotas gali iš karto pasirinkti jam tinkamiausią variantą.
Pagrindinis tokio sprendimo privalumas – lankstumas. Jei po kelių metų rinkoje pasirodo geresnis analoginis VRX modulis, dažnai pakanka pakeisti tik jį, o ne visus akinius. Būtent dėl keičiamų VRX modulių kai kurie seni analoginiai akiniai iki šiol išlieka aktualūs. Ne vienas pilotas ir šiandien sėkmingai skraido su daugiau nei 5 metų senumo FatShark ar Skyzone akiniais, nes juose sumontuoti šiuolaikiniai analoginiai imtuvai.
Visgi verta suprasti vieną svarbų niuansą. Keičiamas VRX modulis dažniausiai aktualus tik analoginėms sistemoms. Jei norite naudoti Walksnail, HDZero ar ArtLynk sistemas, dažniausiai reikės atskiro išorinio VRX modulio, jungiamo per HDMI-in jungtį.
Todėl renkantis akinius verta savęs paklausti:
- Ar planuoju skraidyti tik analogine sistema?
- Ar ateityje galiu norėti pereiti prie skaitmeninės sistemos?
- Ar akiniai turi HDMI-in jungtį, jei vėliau prireiktų išorinio VRX?
Antenų skaičius
Dauguma šiuolaikinių FPV akinių turi bent dvi antenas, tačiau vien jų skaičius dar nepasako visos istorijos. Pats principas gana paprastas – kuo daugiau antenų, tuo daugiau galimybių pagauti gerą signalą skirtingomis kryptimis. Todėl dažnai viena antena būna kryptinė (angl. directional), o kita – visakryptė (angl. omni).
VRX modulis nuolat stebi signalą iš visų prijungtų antenų ir gali pasirinkti tą, kuri tuo metu priima stipriausią signalą. Šis veikimo principas dažnai vadinamas antenna diversity. Pažangesni VRX moduliai gali ne tik pasirinkti geriausią anteną, bet ir apjungti kelių antenų informaciją į vieną vaizdą. Tokie sprendimai leidžia išlaikyti stabilesnį signalą sudėtingose vietose – tarp medžių, pastatų ar skrendant už nugaros.
Pradedančiajam viena antena dažniausiai nėra problema. Tačiau šiek tiek pažengus verta rinktis akinius arba VRX modulį, kuris palaiko bent dvi antenas.
Ar antenos keičiamos?
Daugelis FPV akinių modelių leidžia pakeisti gamintojo pridėtas antenas kitomis. Iš pirmo žvilgsnio tai gali pasirodyti smulkmena, tačiau praktikoje antenos dažnai turi didesnę įtaką ryšio kokybei nei patys akiniai. Dažna pradedančiųjų klaida – visas biudžetas išleidžiamas akiniams, o naudojamos komplekte pridėtos vidutinės kokybės antenos. Čia visai galiotų pasakymas: Dvi prastos ar vidutinės antenos nepakeis vienos top klasės antenos
Tuo tarpu geros antenos gali pagerinti:
- veikimo atstumą;
- signalo stabilumą;
- prasiskverbimą pro kliūtis;
- vaizdo kokybę ribinėmis sąlygomis.
Todėl turint ribotą biudžetą kartais verta rinktis šiek tiek pigesnius akinius ir dalį sutaupytų pinigų investuoti į kokybiškas antenas. Asmeniškai man tai atrodo viena geriausių investicijų į FPV įrangą. Geros antenos išlieka aktualios daugelį metų (nepaistant dar ir to, kad gerai parinkus akinius ir jų funkcionalumus – akinių aktualumą galima išlaikyti ne ką trumpiau).
SMA ar RP-SMA?
Prieš užsakydami naujas antenas būtinai pasitikrinkite jungties tipą. Dažniausiai sutinkami du variantai:
- SMA
- RP-SMA
Iš pirmo žvilgsnio jos atrodo labai panašiai, tačiau tarpusavyje nesuderinamos.
Poliarizacija
Jei naudojamos žiedinės poliarizacijos (CP – Circular Polarization) antenos, svarbu, kad tiek dronas, tiek akiniai naudotų tos pačios krypties poliarizaciją:
- RHCP (angl. Right Hand Circular Polarization)
- LHCP (angl. Left Hand Circular Polarization)
RHCP antena puikiai veiks su RHCP antena. LHCP – su LHCP. Tačiau sumaišius RHCP ir LHCP – signalas stipriai susilpnėja, todėl veikimo atstumas ir vaizdo kokybė iš karto ženkliai nukenčia.
Beje, apie antenas planuoju parašyti atskirą straipsnį, nes tai viena iš tų FPV temų, kur keli papildomi eurai gali duoti didesnį efektą nei šimtus eurų kainuojantis įrangos atnaujinimas.
Kanalai
Kanalų parametras aktualiausias analoginėms FPV sistemoms. Kiekvienas kanalas atitinka konkretų radijo dažnį, kuriuo VTX perduoda vaizdą, o akiniai jį priima. Dauguma analoginių akinių palaiko pagrindinius 40–48 kanalus, todėl suderinamumo problemų pasitaiko retai. Peržvelgęs skirtingų gamintojų naudojamas dažnių lenteles nepastebėjau skirtumų – kanalų pavadinimai ir dažniai sutampa.
Kanalų skaičius tampa svarbus tada, kai vienoje vietoje skraido keli pilotai. Du pilotai negali tuo pačiu metu naudoti to paties kanalo, nes jų vaizdo signalai pradės trukdyti vienas kitam (tas kurio signalas stipresnis – to kameros vaizdas ir matomas akiniuose). Būtent dėl šios priežasties lenktynėse ir grupiniuose skrydžiuose prieš pakylant visada susitariama, kuris pilotas kuriuo kanalu naudosis. Analoginėse sistemose dažnai sutiksite ir Raceband kanalus. Jie išdėstyti taip, kad keli pilotai galėtų skristi vienu metu sukeldami kuo mažiau tarpusavio trikdžių.
Skaitmeninių sistemų atveju kanalų tema gerokai paprastesnė. VTX ir akiniai paprastai priklauso tai pačiai ekosistemai, todėl kanalų parinkimas dažniausiai vyksta automatiškai arba yra maksimaliai supaprastintas. Dėl šios priežasties renkantis skaitmeninius akinius kanalų skaičius retai tampa lemiamu kriterijumi. O ir skaitmeninės sistemos rečiau naudojamos FPV lenktynėse.
Praktiškai kanalų parametrą rekomenduočiau vertinti tik tuo atveju, jei planuojate dažnai skraidyti kartu su kitais pilotais arba dalyvauti FPV lenktynėse. Visais kitais atvejais tai vienas mažiausiai svarbių parametrų renkantis akinius.
Vaizdo formatas (Aspect ratio)
Aspect ratio nusako vaizdo proporcijas – kiek vaizdas yra platus lyginant su jo aukščiu. FPV pasaulyje dažniausiai sutinkami du formatai:
- 4:3
- 16:9
Istoriškai dauguma analoginių FPV kamerų naudojo 4:3 formatą. Pagrindinė priežastis paprasta – pilotas mato daugiau vaizdo viršuje ir apačioje. Tai ypač naudinga freestyle ir lenktynių skrydžiuose, kur dažnai tenka greitai vertinti atstumus iki vartų, medžių, šakų ar kitų kliūčių. 16:9 formatas suteikia platesnį vaizdą į šonus, tačiau dalis informacijos viršuje ir apačioje yra prarandama. Dėl šios priežasties jis dažnai lyginamas su televizoriaus ar kompiuterio monitoriaus vaizdu.
4:3 leidžia matyti daugiau dangaus ir žemės. 16:9 leidžia matyti daugiau vaizdo kairėje ir dešinėje.
Daugelis skaitmeninių sistemų (DJI, Walksnail ir kt.) pagal nutylėjimą naudoja būtent 16:9 formatą, nes jis geriau tinka aukštos raiškos vaizdui ir atrodo natūraliau filmavimo bei cinematic skrydžiuose.
Kuris geresnis?
Vieningo atsakymo nėra. Jei pagrindinis tikslas: lenktynės, freestyle ar skrydžiai tarp kliūčių – dažniausiai rekomenduojamas 4:3 formatas. Jei daugiau: cinematic ar long range skrydžiai, ar pirmenybė teikiama vaizdo kokybei – dažniau pasirenkamas 16:9.
Dalis akinių leidžia persijungti tarp 4:3 ir 16:9 režimų. Tačiau verta žinoti, kad ne visada toks persijungimas yra be nuostolių. Kai kurie akiniai tiesiog apkerpa vaizdą arba jį ištempia, todėl galutinis rezultatas gali atrodyti prasčiau nei originaliai palaikomas formatas.
Asmeniškai, jei naudojama analoginė sistema – rinkčiausi 4:3. Jei skaitmeninė – dažniausiai palikčiau tokį formatą, kokį natūraliai perduoda pasirinkta FPV sistema.
Nišiniai parametrai
Jei perskaitėt iki šios dalies – manau jau tikrai žinot daugiau nei reikia. Toliau prasideda parametrai, kurie daugumai pilotų greičiausiai niekada neprireiks. Tad, jei renkatės pirmuosius FPV akinius, greičiausiai šio skyriaus galit net neskaityti. Daugumai pilotų pakanka žinoti, kokio tipo akiniai patogūs, kokį ekraną jie turi, ar tinka jų akims ir kiek kainuoja.
Nooooors … jei jau dabar žinote, ko norėsite iš akinių ir tai rasite šiuose parametruose – be my guest, nes tam tikrose situacijose būtent šie parametrai gali tapti priežastimi rinktis vieną ar kitą modelį.
USB-C
USB-C jungtis FPV akiniuose mane nustebino. Ne dėl to, kad ji būtų reta, o dėl to, kad dažniausiai jos galimybės išnaudojamos labai skurdžiai. Daugeliu atvejų USB-C naudojama tik integruotai baterijai įkrauti arba akiniams maitinti iš powerbank’o, kompiuterio ar kito USB maitinimo šaltinio.
Turint omenyje, kiek daug gali USB-C, vyliaus pamatyti gerokai daugiau. Pvz, gebėjimo priimti video signalą (video-in), perduoti signalą (video-out) ar net vienu laidu gauti tiek maitinimą, tiek vaizdą. Tačiau tokių sprendimų FPV pasaulyje kol kas nėra (bent jau neužkliuvau už tokio). Vos keli FatShark modeliai palaiko video-out funkciją per USB-C.
Man asmeniškai atrodo keista, kad dar neatsirado akinių, galinčių pilnai išnaudoti USB-C galimybes. Įsivaizduokite: vienas laidas pasijungti prie kompo ir gauti tiek maitinimą akiniams, tiek vaizdą iš simuliatoriaus. Kol kas tai labiau ateities vizija nei realybė. Berašant pradėjau svajot – kai būtų nerealu, jei turimiems DJI Goggles 3 išeitų programinės įrangos atnaujinimas, kuris leistų visą tai.
HDMI-out jungtis
Tikrai retas funkcionalumas. Dėl jo naudos asmeniškai sau – vis dar abejoju. Pirmas į galvą šaunantis panaudojimas – pasidalinti skrydžio vaizdu su draugu prijungus monitorių ar televizorių. Tačiau praktikoje tam draugui tenka atsinešti papildomą ekraną arba visą laiką stovėti šalia jūsų įrangos.
O, bet, tačiau … tikėtina, kad dar nežinau kažko apie šios jungties panaudojimo galimybes, bet pirmiesiems akiniams – labai labai abejoju ar to prireiks.
AV-in
AV-in (analoginio vaizdo įvestis) – funkcija, kuri šiandien jau tampa retenybe, tačiau analoginių sistemų laikais buvo gerokai aktualesnė.
Į FPV hobį atėjau tuo metu, kai skaitmeninės sistemos jau buvo spėjusios užimti nemažą rinkos dalį, todėl AV-in svarbą supratau tik gerokai vėliau. Pagrindinis šios jungties privalumas – galimybė prie akinių prijungti išorinį analoginį vaizdo imtuvą (VRX) arba net visą antžeminę stotelę (ground station).
Kam to gali reikėti? Dažniausiai – long range skrydžiams. Vietoje to, kad visas antenas nešiotumėte ant galvos, galima naudoti ant trikojo sumontuotą imtuvą su didelėmis kryptinėmis antenomis ir vaizdą į akinius perduoti AV kabeliu. Taip galima pasiekti geresnę signalo kokybę ir didesnį veikimo atstumą.
Šiandien AV-in dažniausiai domina tuos pilotus, kurie jau turi sukaupę nemažai analoginės įrangos arba eksperimentuoja su nestandartiniais sprendimais. Jei perkate pirmuosius FPV akinius ir neplanuojate long range projektų, tikėtina, kad šia funkcija niekada nepasinaudosite.
Audio jack (3.5mm)
3,5 mm audio jungties funkcionalumas man pačiam buvo netikėta naujiena. Pasirodo, kai kurios analoginės FPV sistemos gali perduoti ne tik vaizdą, bet ir garsą. Prie drono prijungus nedidelį mikrofoną, akiniuose galima girdėti motorų garsą, propelerių darbą ar kitus aplinkos garsus.
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip visiškai nereikalinga funkcija, tačiau pasirodo kai kurie pilotai ją labai vertina. Pagal garsą kartais galima pastebėti prasidedančias vibracijas, pažeistą propelerį ar kitus techninius nesklandumus. Kiti tiesiog pripranta girdėti motorus ir sako, kad taip skrydis atrodo natūralesnis (primenantis skrydžius simuliatoriuje).
Tiesa, audio jungtys FPV akiniuose gali atlikti skirtingas funkcijas. Vienuose modeliuose tai būna audio-out jungtis, leidžianti klausytis gaunamo garso per ausines ar išorinį garsiakalbį. Kituose galima rasti ir audio-in funkciją. Ji leidžia prijungti mikrofoną tiesiai prie akinių ir įrašyti komentarus į DVR vaizdo įrašą.
Turinio kūrėjams tai gali būti patogus sprendimas, nors šiandien, atsiradus tokiems įrenginiams kaip DJI Mic Mini ir kitiems belaidžiams mini mikrofonams, šio funkcionalumo reikšmė atrodo kvestionuojamai.
Wifi
Wi-Fi modulis FPV akiniuose vis dar yra gana egzotiškas funkcionalumas. Ne todėl, kad būtų nenaudingas, o todėl, kad jį turi labai nedaug modelių. Mano, bent jau sutiktas panaudojimo scenarijus – galimybė transliuoti FPV vaizdą iš akinių į išmanųjį telefoną ar planšetę. Taip draugai ar šeimos nariai gali stebėti jūsų skrydį realiu laiku neturėdami savo FPV akinių.
Vis dėlto verta prisiminti, kad Wi-Fi nėra skirtas pilotavimui. Atsiranda papildomas vėlinimas, todėl telefone matomas vaizdas visada šiek tiek atsiliks nuo to, ką mato pilotas. Be to, norint išlaikyti stabilų ryšį, telefonas dažniausiai turi būti netoliese.
Jei šios funkcijos nėra – nieko neprarandate. Nu nebent mėgstate demonstruoti savo skrydžius aplinkiniams.
Gaminamas?
Straipsnį rašau 2026 m. birželį. Jau dabar dalis jame minimų akinių modelių yra nutraukti gaminti, tačiau juos vis dar galima rasti skelbimuose, Vinted, Facebook grupėse ar specializuotose FPV bendruomenėse.
Vien tai, kad modelis nebegaminamas, nebūtinai reiškia, kad jis blogas. Kai kurie seni FatShark, Skyzone ar kitų gamintojų akiniai vis dar sėkmingai naudojami ir šiandien. Tačiau perkant naudotą įrangą verta įvertinti, kad ateityje gali būti sunkiau rasti atsarginių dalių ar gamintojo programinės įrangos atnaujinimų.
Tai ką imti?
Bebaigdamas rašyti straipsnį ir priėjęs šią skiltį – supratau, kad parametrai parametrais, bet kažkuriuo metu, susipažinus su visais jais reiks priimti sprendimą. Jei dar nesi išsirinkęs FPV akinių favorito, kurio labiausiai nori – kaip išsirinkti? Įrašą pradėjau birželio pradžioje, ir matau, kad jau liepos vidurys. Užtrukau, nes norėjau turėti pakankamai tvirtą modelį, kuriam numetęs visus akinių gamintojo pateikiamus parametrus, gaučiau objektyvų vertinimą. Taip gimė FPV akinių vertinimo modelis. (Jei dar neaprašiau jo puslapy, tai dalinuosi Google sheets lentele, kurioje jis aprašytas).
Trumpai apie modelį
Yra 8 parametrų kategorijos, kuriose akiniai gali surinkti max 60 balų:
- Ekranas – 14 balų
- Optika – 10 balų
- Vaizdo sistemų universalumas – 6 balai
- Jungtys – 6 balai
- Radijo dalies lankstumas – 5 balai
- DVR – 7 balai
- Maitinimas – 6 balai
- Komfortas – 6 balai
Vien balų nepakako. Dveji akiniai, gali surinkti identišką balų skaičių, tačiau vieni gali kainuoti 400 Eur, kiti 700 Eur. Tad, be techninių parametrų skaičiavimo, įtraukiau ir „sukuriamos” vertės už tokią kainą vertinimą – 5 žvaigždutės.
Ir galiausiai teko pasikapstyti po gamintojų facebook puslapius ir naujienų pranešimus, kad atsekti – kada akiniai buvo išleisti. Išleidimo data netiesiogiai informuoja ar dar ilgai gamintojas tieks programinės įrangos atnaujinimus. O tai labai svarbu – pvz. daug youtube nuomonės formuotojų Skyzone SKY04X PRO laiko vienais geriausių analoginių akinių. Tačiau Nils Vo 2026 m. Vasarį savo video išdėjo akinius į šuns dienas, o jau balandžio 27d. tas pats Nils Vo įkelia video, kuriame informuoja, kad gamintojas išleido šiems akiniams programinės įrangos atnaujinimą. Abejoju, jei akiniai būtų 5-6 metų senumo, ar gamintojas būtų varginęsis.
Kaip rinktis?
- Akinius išdalinau į grupės pagal FPS sistemas (DJI/Avatar HD/HDZero/Analoginiai/ArtLynk). Pvz., jei turit ar planuojat naudot DJI sistemą, į visas kitas grupes nėr jokio reikalo žiūrėt.
- Toliau, nuspręskit – norit dėžutės tipo akinių ar žiūronų tipo. Po šių žingsnių – jau daugiau nei pusę akinių būsit nusifiltravę.
- Ir galiausiai, priklausomai nuo biudžeto išsirinkite akinius:
- Jei biudžetas neriboja, tai pakankamai paprasta – kiekvienoje kategorijoje išsirinkite akinius su aukščiausiu bendru balu, bei „šviežiausia” išleidimo data ir nesukit daugiau galvos – išsirinkot tikrai gerus akinius, kurie tarnaus ilgai;
- kitu atveju jei biudžetas labai riboja – nusistatykite savo turimą biudžeto rėžius, ir išsirinkite akinius su aukščiausiu bendru balu tame rėžyje. Vertės kategorijoje – žvaigždučių skaičius tai turėtų atspindėti. Primenu, neišleiskit visų pinigų akiniams – pasilikite dar biudžeto geresnėms antenoms, nei tas kurias su akiniais pateikia gamintojas;
- na ir dar kitu atveju, jei biudžetas kaip ir neriboja, bet norisi iš kiekvieno euro išspausti max – tai vertės kategorijoje rinkitės tarp akinių su 5 žvaigždutėmis.
DJI
DJI bene labiausiai prisidėjo prie skaitmeninio FPV išpopuliarėjimo. Jų akiniai skirti tiems, kurie nori kuo mažiau rūpintis suderinamumu: kamera, VTX ir akiniai veikia kaip viena ekosistema, todėl dažniausiai pakanka susieti įrenginius ir galima skristi.
Beeeet … DJI sistema gana uždara. Akiniai nepalaiko analoginių sistemų, keičiamų ar išorinių VRX modulių ar HDMI-in (simuliatoriuje nepaskraidysi), todėl mano vertinime praranda balų už universalumą ir radijo dalies lankstumą. Tai nereiškia, kad jie prastesni – tiesiog skirti vienai konkrečiai sistemai.
Jei planuojate naudoti tik DJI O3 ar O4, šie trūkumai praktiškai nesvarbūs. Tokiu atveju Goggles 3 yra technologiškai pažangiausias pasirinkimas, Goggles 2 – labai stiprus variantas pagal kainos ir galimybių santykį, ypač naudotų akinių rinkoje, o Goggles N3 labiausiai tinka tiems, kuriems svarbiausia mažesnė kaina ir paprastumas.
| DJI | Goggles 2 | Goggles 3 | Goggles N3 |
|---|---|---|---|
| Išleidimo data | 2022-08 | 2024-04 | 2024-11 |
| Akinių tipas | Žiūronų | Dėžutės | Žiūronų |
| Bendras balas | 44/60 | 39/60 | 27/60 |
| Ekranas | 14/14 | 14/14 | 9/14 |
| Optika | 6/10 | 8/10 | 2/10 |
| Vaizdo sistemų universalumas | 2/6 | 2/6 | 2/6 |
| Jungtys | 1/6 | 0/6 | 0/6 |
| Radijo dalies lankstumas | 4/5 | 1/5 | 1/5 |
| DVR | 7/7 | 7/7 | 7/7 |
| Maitinimas | 5/6 | 4/6 | 3/6 |
| Komfortas | 5/6 | 3/6 | 3/6 |
| Kaina; Eur (2026-06) | 240 | 679 | 269 |
| Vertė už kainą | ★★★★★ | ★☆☆☆☆ | ★★★☆☆ |
| Nuoroda | Nuoroda | Nuoroda | Nuoroda |
Nuoroda į pilną lentelę su akinių parametrais:
Avatar HD
Walksnail Avatar HD šiandien siūlo vieną plačiausių akinių pasirinkimų tarp skaitmeninių FPV sistemų. Didžiausią techninį balą mano vertinime surinko Walksnail Goggles X. Jie išsiskiria plačiomis jungčių galimybėmis, geru optikos įvertinimu ir bene universaliausiu funkcionalumu visoje Walksnail akinių linijoje. Jei biudžetas leidžia, būtent šis modelis atrodo logiškiausias pasirinkimas.
Tuo tarpu Recon HD ir Goggles L orientuoti į ieškančius kuo mažesnės kainos. Nors jų techninis funkcionalumas kuklesnis, vertinant kainos ir galimybių santykį jie atrodo labai konkurencingai. Dominator HD išlieka rimtais akiniais, tačiau šiandien jau aiškiai matosi jų amžius – naujesni modeliai siūlo daugiau funkcijų ir jungčių.
| Avatar HD | Dominator HD | Walksnail Goggles X | Recon HD | Walksnail Goggles L |
|---|---|---|---|---|
| Gamintojas | Fatshark | Caddx | Fatshark | Caddx |
| Akinių tipas | Žiūronų | Žiūronų | Dėžutės | Dėžutės |
| Išleidimo data | 2022-05 | 2023-10 | 2022-11 | 2024-07 |
| Bendras balas | 36/16 | 51/60 | 27/60 | 26/60 |
| Ekranas | 13/14 | 13/14 | 8/14 | 8/14 |
| Optika | 5/10 | 9/10 | 4/10 | 3/10 |
| Vaizdo sistemų universalumas | 2/6 | 4/6 | 2/6 | 2/6 |
| Jungtys | 1/6 | 5/6 | 1/6 | 0/6 |
| Radijo dalies lankstumas | 5/5 | 5/5 | 2/5 | 0/5 |
| DVR | 2/7 | 6/7 | 2/7 | 6/7 |
| Maitinimas | 4/6 | 4/6 | 4/6 | 4/6 |
| Komfortas | 4/6 | 5/6 | 4/6 | 3/6 |
| Kaina; Eur (2026-06) | 600 | 396 | 200 | 173 |
| Vertė už kainą | ★☆☆☆☆ | ★★★★☆ | ★★★★☆ | ★★★★★ |
| Nuoroda | Nuoroda | Nuoroda | Nuoroda | Nuoroda |
Nuoroda į pilną lentelę su akinių parametrais:
HDZero
HDZero akinių linija man pasirodė viena nuosekliausių iš visų nagrinėtų gamintojų. Net pigesni modeliai išlaiko svarbiausias sistemos savybes, o aukščiausios klasės HDZero Goggle 2 siūlo bene plačiausią jungčių ir suderinamumo rinkinį visoje mano nagrinėtoje akinių rinkoje. Jei jums svarbiausia kuo didesnis funkcionalumas ir galimybė vienais akiniais naudoti skirtingas FPV sistemas, HDZero modeliai tikrai verti dėmesio.
Beje, 2026m. Liepos 18d. vykusiose dronų lenktynėse „Vilnius kyla 2026” kiek stebėjau pilotus, jei nieko nemaišau – kokie 7/10 pilotų skraidė su Goggle 2 akiniais.
| HDZero | Goggle 2 | BoxPro/ BoxPro+ | Transporter II HD |
|---|---|---|---|
| Gamintojas | HDZero | HDZero | EMAX |
| Akinių tipas | Žiūronų | Dėžutės | Dėžutės |
| Išleidimo data | 2025-07 | 2025-02 | 2022-12 |
| Bendras balas | 52/60 | 44/60 | 19/60 |
| Ekranas | 13/14 | 10/14 | 5/14 |
| Optika | 8/10 | 3/10 | 0/10 |
| Vaizdo sistemų universalumas | 6/6 | 6/6 | 2/6 |
| Jungtys | 5/6 | 5/6 | 0/6 |
| Radijo dalies lankstumas | 5/5 | 5/5 | 4/5 |
| DVR | 6/7 | 6/7 | 2/7 |
| Maitinimas | 4/6 | 4/6 | 3/6 |
| Komfortas | 5/6 | 5/6 | 3/6 |
| Kaina 2026m. Birželį* | 570 | 310 | 210 |
| Vertė už kainą | ★★★☆☆ | ★★★★★ | ★★☆☆☆ |
| Nuoroda | Nuoroda | Nuoroda | Nuoroda |
Nuoroda į pilną lentelę su akinių parametrais:
Analoginiai Dėžutės tipo
Dėžutės tipo akiniai kaip jau minėjau laikomi pradedančiųjų pasirinkimu. Aišku, yra modelių, kurie savo parametrais – praktiškai nenusileidžia žiūronų tipo akiniams.
Ir iš tiesų jie turi ir savų privalumų – didesnį ekraną, paprastesnį naudojimą, dažnai integruotą bateriją (pradedantiesiems, neturintiems pakankamai dronų baterijų – tai privalumas) bei aišku mažesnę kainą. Mano vertinime aiškiai išsiskiria HDZero BoxPro+, kuris pagal technines galimybes jau priartėja prie geriausių žiūronų tipo akinių. Tarp analoginių modelių labai stipriai pasirodė Skyzone Cobra X V4, o ieškantiems kuo daugiau už kuo mažesnę kainą verta atkreipti dėmesį į Cobra SD, EV800DM ar FatShark Echo. Nors jų techniniai balai mažesni nei premium modelių, vertė už tokią kainą išlieka labai gera.
Įdomu tai, kad tokie modeliai kaip HDZero BoxPro+ ar Skyzone Cobra X V4 rodo, kad ir šioje kategorijoje galima rasti labai funkcionalių bei techniškai pažangių akinių. Jei didesnis ekranas jums patinka labiau nei kompaktiškumas, nėra jokios priežasties manyti, kad artimiausiu metu juos būtinai reikės keisti.
Nuoroda į pilną lentelę su akinių parametrais:
Analoginiai Žiūronų tipo
Analoginiai žiūronų tipo akiniai – viena brandžiausių FPV įrangos kategorijų. Nors dauguma modelių perduoda tą patį analoginį vaizdą, patys akiniai gali skirtis labai smarkiai. Ekrano technologija, optika, FOV, DVR galimybės, HDMI jungtys ar keičiami VRX moduliai dažnai turi didesnę įtaką naudojimo patogumui nei pati analoginė sistema. Mano vertinime aiškaus lyderio poziciją užima HDZero Goggle 2, tačiau tarp grynai analoginių akinių itin stipriai pasirodė Orqa FPV.One Pilot, Skyzone SKY04X PRO ir FatShark HDO+. Kita vertus, jei biudžetas ribotas, net ir senesni modeliai gali būti puikus pasirinkimas – ypač tuomet, kai dalį sutaupytų pinigų investuojate į kokybiškas antenas ar geresnį vidinį analoginį VRX modulį.
Nuoroda į pilną lentelę su akinių parametrais:
Artosyn/ArtLynk
Čia kol kas labai paprasta – ArtLynk bent jau pavyko rasti tik vienus akinius: Betafpv VR04 HD (yra paprasta ir PRO versijos). Kiti Artosyn lusto pagrindu – Walksnail Ascent sistemos Walksnail Ascent HD akiniai, bet jų lyginti su BetaFPV negaliu – nes tarpusavy nesuderinami VTX.
Gamintojai labai skurdžiai pateikia informaciją apie parametrus. Bet kadangi tėra po vienus akinius tose sistemose – jų net neįtraukiu į palyginimų lenteles. Jei norite naudoti dronus su šiomis skaitmeninėmis sistemomis ir nenaudoti išorinių VRX modulių – pasirinkimo nėra. O jei papildomi 80gr. dzin – tai tada rinkitės tuos akinius kurie turi HDMI-in jungtį. Tokių – didelis pasirinkimas.
Ką naudoju pats?
Pirmieji akiniai
Pradėjau nuo vienų paprasčiausių – BetaFPV VR02, kuriuos radau Vintede vos už 30Eur.
Akiniai labai paprasti ir nepasižymi jokiais parametrais, tačiau kai pradėjau skraidyti su FPV (tinywhoopu) – tikrai pakako. Nors šiomis dienomis juos naudoju gal ir retai, bet vistiek jie nedulka stalčiuje – kai reikia čia ir dabar patikrinti sulituoto drono kamerą, OSD menu ar pan.
Beje, foto dar galite pastebėti ir papildomai primontuotą anteną. Kažkur youtube užmačiau, kad pilotai pasiturbina šiuos akinius, tai – kodėl gi ne.
Beje, nors ir paminėjau, kad nepasižymi jokiais parametrais, tačiau Nils Vo BetaFVP VR02/03/04 akinius pamini, kaip labai pigius akinius su super mažu vėlinimu. Tai tik dar kartą parodo, kad net labai pigi įranga nebūtinai yra prasta – kartais ji tiesiog neturi papildomų funkcijų.
Pirmieji skaitmeniniai akiniai
Toliau sekė didžiulis noras išmėginti skaitmeninę FPV sistemą. Taip atsirado DJI Avata 2 drono komplektas su DJI Goggles 3 akiniais.
Pirmas skrydis – vienas tų momentų, kai supranti, kodėl skaitmeninės FPV sistemos per kelerius metus taip išpopuliarėjo. Po analoginių akinių vaizdas atrodė nerealus – ryškus, detalus, spalvingas. Pirmą kartą galėjau ne tik pilotuoti droną, bet ir tiesiog grožėtis aplinka.
Kitas dalykas, kuris labai patiko – viskas tiesiog veikė. Suporavimas (tiek su Avata dronu, tiek su O4 Air unit Pro), programinės įrangos atnaujinimai, nustatymai – viskas buvo gerokai paprasčiau nei esu įpratęs matyti FPV pasaulyje.
Beje, akiniai nuolat įrašo ir saugoja paskutinių 30s vaizdą. Kam? Nukritus dronui galiu peržiūrėti paskutines skrydžio sekundes ir gerokai tiksliau nustatyti, kur jis nukrito. Susikonstravęs pirmąjį 5″ freestyle droną su O4 sistema – neprikabinęs beeper’io (įrenginuko, kuris pypsi ir skleidžia garsą pakankamai nemažu atstumu) iškėliau droną ir išjungiau jį (neklauskit kaip ir kodėl) ore virš didžiulio javų lauko. Tai paskutinių sekundžių video įrašas leido gerokai sumažinti paieškos lauką. Vietoj kelių valandų klaidžiojimo po javų lauką droną radau gerokai greičiau.
Pirmieji rimti analoginiai akiniai
Vis dar skraidant su BetaFPV akiniais analoginių dronų atveju, bet jau taip pat susipažinus su DJI Goggle 3 – pamačiau, kad jau vien komforto prasme norėjau pakeisti dėžutės tipo akinius į žiūronų. Ir bent jau tuo metu, taip trūko DVR ir HDMI-in jungties (simuliatoriams).
Rinktis tikrai nebuvo lengva – tuo metu dar nebuvau pasiruošęs lentelės su visais akiniais. Bet kiek teko matyti įvairiausių youtube apžvalgų – Skyzone Sky04X Pro akinius visi ypatingai gyrė ir laikė vienais geriausių analoginių akinių kategorijoje
Ir galiu patvirtinti, kad neteko nusivilti. Skraidyti tiek su analoginiais dronais, tiek simuliatoriuje – vienas malonumas. Vaizdas aiškus, akiniai patogūs, o visos funkcijos, kurių trūko anksčiau, pagaliau buvo vienoje vietoje.
Minusai, kuriuos galėčiau išskirti: gal kiek didokas FOV, bei šiek tiek per siauras dirželis. Regis mano galva nėra didelė, bet po ilgesnių skrydžių šiek tiek paskausta. Taip pat Skyzone dar galėtų padirbėti menu valdymo srityje. Veinas 5D mygtykas būtų paprasčiau, nei 2 paprasti ir 2 sukinėjami mygtukai.
Jei dabar reikėtų viską pradėti iš naujo, tikriausiai vis tiek eičiau labai panašiu keliu. Pigūs analoginiai akiniai leido suprasti, ar FPV hobis man apskritai patinka. DJI Goggles 3 atvėrė duris į skaitmeninį pasaulį, o Skyzone SKY04X Pro iki šiol yra mano pagrindiniai analoginiai akiniai. Ar ateityje juos pakeis HDZero Goggle 2 (su integruotu analoginiu moduliu) ar panašus modelis? Greičiausiai taip ir bus. Tačiau kol kas SKY04X Pro visiškai tenkina mano poreikius skraidant analoginiais dronais.
Parašykite komentarą