FPV propeleriai: išsamus pasirinkimo gidas

Kategorija (-os)

,

Kiek kainuoja pastebimai pakeisti FPV drono skrydžio charakteristiką? Kartais – vos kelis eurus. FPV propeleriai – viena paprasčiausių ir pigiausių FPV drono dalių. Juose nėra elektronikos, jų nereikia konfigūruoti, o sudaužius dažniausiai tiesiog uždedamas naujas. Tačiau maža propelerio kaina visai nereiškia, kad jo svarba taip pat maža. Būtent propeleriai yra ta drono dalis, kuri motorų sukimosi energiją paverčia trauka ir galiausiai išlaiko droną ore.

Propeleris – tai kelios aplink bendrą ašį išdėstytos mentės, kurias suka drono motoras. Nors iš pirmo žvilgsnio propeleris gali atrodyti kaip paprastas plastiko gabalėlis, kiekviena jo mentė iš esmės yra nedidelis aerodinaminis profilis – panašiai kaip lėktuvo sparnas, tik ne judantis tiesiai pirmyn, o besisukantis aplink motoro ašį.

Iš kur atsiranda jėga, kuri mentę kelia aukštyn? Oro srautas, pasiekęs mentės priekinę briauną, pasidalija ir teka virš bei po mente. Dėl mentės aerodinaminio profilio ir jos padėties oro srauto atžvilgiu aplink mentę susidaro nevienodas oro greičio ir slėgio pasiskirstymas. Kai propeleris sukuria trauką, viršutinėje mentės pusėje oro srautas paprastai juda greičiau, o statinis slėgis yra mažesnis nei apatinėje pusėje.

Supaprastintu atveju energijos tvermę sraute aprašanti Bernulio lygtis nurodo, kad statinio ir dinaminio slėgio suma išilgai srauto linijos išlieka pastovi. Ten, kur oro greitis v didesnis, didesnis ir dinaminis slėgis, todėl statinis slėgis yra mažesnis. Dėl to virš mentės susidaro žemo slėgio sritis (ŽS). Apačioje oro greitis mažesnis, todėl statinis slėgis didesnis – susidaro aukšto slėgio sritis (AS).

Slėgis mentę veikia iš abiejų pusių, tačiau apačioje esantis aukštesnis slėgis ją spaudžia aukštyn stipriau, nei viršuje esantis žemesnis slėgis spaudžia žemyn. Būtent dėl šio slėgių skirtumo mentė sukuria jėgą, kuri besisukančiame propeleryje virsta propelerio trauka (angl. thrust).

Beeeet… pirmasis paaiškinimas vis dar neatsako į vieną svarbų klausimą – kodėl apskritai aplink mentę susidaro toks oro greičio ir slėgio pasiskirstymas? Be to, į tą patį procesą galima pažiūrėti ir kitu kampu – pagal tai, kas nutinka oro srautui. Trauką gali sukurti ir simetrinio aerodinaminio profilio mentė. Jei toks profilis juda oro srauto atžvilgiu tam tikru kampu, srautas aplink jį nebėra simetriškas.

Kaip ir pirmame aiškinime – oro srautas, pasiekęs propelerio priekinę briauną, pasidalija. Dalis keliauja viršuje, dalis apačioje. Ties galine briauna padalinti oro srautai jau yra nukreipti žemyn.

Mentė pakeičia aplink ją tekančio oro slėgio ir greičio lauką, todėl oro srautas už mentės nukreipiamas žemyn. Mentę tuo pačiu metu veikia priešingos krypties aerodinaminė jėga – propelerio trauka.

Jei domina tikslesnis ir išsamesnis paaiškinimas – kviečiu peržiūrėti aeroterminės inžinerijos specialisto Chris Rosser video. Pirmosios 9 min. – būtent apie tai:

Žinodami, kaip propeleriai (liaudyje dar vadinami propsais) kelia droną, galim eit į elektroninių parduotuvių puslapius ir juos užsisakyt. Beveik. Dar prieš tai darydami išsiaiškinkim, kokią informaciją aptiksim propsų aprašymuose.

Iš pirmo žvilgsnio FPV propelerių pavadinimai gali atrodyti kaip nelabai ką sakantis skaičių ir raidžių kratinys – pavyzdžiui, 5×4.3×3 ar 51466. Didžioji dalis šių žymėjimų nusako pagrindines propelerio savybes: jo diametrą, žingsnį (angl. pitch), o kartais – ir menčių skaičių. Problema tik ta, kad skirtingi gamintojai šią informaciją užrašo šiek tiek skirtingai.

Vienas aiškiausių žymėjimų yra 5×4.3×3 (pvz., taip žymima didžioji dalis HQProp propelerių). Pirmasis skaičius – 5 – nurodo propelerio diametrą coliais. 4.3 yra propelerio žingsnis, taip pat matuojamas coliais. Paskutinis 3 reiškia, kad propeleris turi tris mentes. Taigi 5×4.3×3 – tai 5 colių diametro, 4,3 colio žingsnio, trijų menčių propeleris.

Dar neretai sutinkamas ir kompaktiškesnis žymėjimas. Pvz., Gemfan 5155 galima išskaidyti į 51 / 55: tai maždaug 5,1 colio diametro, 5,5 colio žingsnio propeleris.

Deja, vien pavadinimu nevertėtų pasikliauti renkantis tam tikro diametro ar žingsnio propelerį. Pvz., dalis to paties Gemfan gamintojo propelerių nesilaiko šios pavadinimų kūrimo taisyklės. Ieškodamas, kodėl taip yra, aptikau Joshua Bardwell video, kuriame Gemfan atstovas paaiškina, kad tai istorinės „klaidos“.

Taigi, norint nepaslysti, reikėtų dar ir perskaityti propelerio produkto aprašymą (gamintojo, ne pardavėjo puslapyje, nes ne visi pardavėjai žino apie šį Gemfan „bajerį“). Gamintojo puslapyje, beje, kartais galima rasti ir šiems propeleriams rekomenduojamų motorų dydžius.

Propelerio diametras (angl. propeller diameter) nurodomas coliais – pavyzdžiui, 2”, 3”, 5”, 7” ar 10”. Tai atstumas nuo vieno propelerio mentės galo iki kito, matuojant per jo centrą. Būtent pagal naudojamų propelerių diametrą dažnai apibūdinamas ir FPV drono dydis – pavyzdžiui, kalbėdami apie „5 colių droną“ paprastai turime omenyje droną, skirtą maždaug 5” propeleriams.

Didėjant propelerio diametrui, didėja jo veikiamas oro plotas, todėl propeleris gali sukurti didesnę trauką ir, tinkamai suderinus visą sistemą, pasiekti geresnį efektyvumą. Dėl to didesni propeleriai dažnai naudojami long-range dronuose, kuriems svarbus efektyvus skrydis.

Tačiau didesnį propelerį sunkiau sukti – didėja motoro apkrova, o jo apsukas paprastai sunkiau greitai pakeisti (tiek padidinti, tiek sumažinti). Mažesni ir lengvesni propeleriai gali greičiau keisti apsukas, todėl gerai suderintas dronas su mažesniais propeleriais gali labai greitai reaguoti į piloto komandas.

Propelerio diametras negali būti pasirenkamas atskirai nuo kitų komponentų. Jis turi fiziškai tikti rėmui, o motoras turi būti pritaikytas tokio dydžio propeleriui. Todėl 5” dronui negalima tiesiog uždėti 7” propelerių tikintis gauti daugiau traukos – propelerio, motoro ir rėmo dydžiai turi būti derinami tarpusavyje.

Kitas svarbus propelerio parametras yra jo žingsnis (angl. pitch), taip pat nurodomas coliais. Teoriškai jis nusako, kokį atstumą propeleris pasistūmėtų į priekį per vieną pilną apsisukimą idealioje terpėje, kurioje nebūtų praslydimo – panašiai kaip varžtas įsisuka į medžiagą. Realiame ore propeleris tiek nepasistumia dėl praslydimo ir kitų aerodinaminių veiksnių.

Paveikslėlyje kairėje – propeleris su mažesniu žingsniu, todėl per pilną jo apsisukimą teoriškai nueinamas mažesnis atstumas, o dešinėje – propeleris su didesniu žingsniu, todėl teoriškai nueinamas didesnis atstumas.

Siejant propelerio žingsnį su jo sukuriama trauka – esant toms pačioms apsukoms ir panašiai propelerio geometrijai, didesnis žingsnis paprastai reiškia didesnę mentės apkrovą ir gali leisti propeleriui sukurti daugiau traukos.

Pavyzdžiui, lyginant panašios konstrukcijos 5×3.5 ir 5×4.5 propelerius, abiejų diametras yra 5”, tačiau jų žingsnis skiriasi. 3,5” žingsnio propelerio mentės yra mažiau pasvirusios nei 4,5” žingsnio propelerio.

Mažesnio žingsnio propeleris paprastai mažiau apkrauna motorą ir tam tikromis sąlygomis reikalauja mažiau galios. Jis taip pat gali suteikti tolygesnį, lengviau kontroliuojamą skrydį. Didesnis žingsnis gali sukurti daugiau traukos esant toms pačioms apsukoms ir leidžia pasiekti didesnį teorinį greitį, tačiau kartu paprastai padidėja motorų bei ESC apkrova.

Todėl didesnis žingsnis nereiškia, kad dronas automatiškai bus greitesnis. Pernelyg agresyvus propeleris gali taip stipriai apkrauti motorą, kad šis nebesugebės pasiekti tokių pačių apsukų, padidės motoro imama srovė ir jo temperatūra. Tinkamas žingsnis – tai kompromisas tarp norimos traukos, greičio, reakcijos ir efektyvumo.

Vienodas propelerio diametras, žingsnis ir menčių skaičius dar nereiškia, kad propeleriai yra vienodi. Gali skirtis pačių menčių plotis, forma, storis, galiukų geometrija ir bendras propelerio svoris. Visa tai turi įtakos propelerio aerodinaminėms savybėms, motoro apkrovai ir tam, kaip dronas apskritai jaučiasi ore.

Geras pavyzdys –  ⁠HQProp Ethix P3.5 ir  ⁠Gemfan Hurricane 51433. Abu yra maždaug 5,1” diametro, 3,5” žingsnio, trijų menčių polikarbonato propeleriai, tačiau pažvelgus į juos iš viršaus skirtumas akivaizdus. Ethix P3.5 mentės yra „pilnesnės“, o Hurricane 51433 – labiau išlenktos atgal ir ryškiau siaurėjančios link galiuko.

Mentės plotas turi nemažą įtaką propelerio charakteristikoms. Didesnį plotą turinti mentė gali agresyviau veikti orą ir sukurti daugiau traukos, tačiau kartu paprastai labiau apkrauna motorą. Siauresnės mentės gali būti lengvesnės ir efektyvesnės, tačiau vėl – vien iš jų pločio apie visas propelerio savybes spręsti negalima, nes svarbi bendra visos mentės geometrija.

Svarbi ir propelerio masė. Šiame pavyzdyje HQProp sveria 3,5 g, o Gemfan – 3,8 g (skirtumas apie 10%). Lengvesnį propelerį motorui lengviau įsukti ir pristabdyti, todėl jo apsukas galima greičiau keisti. Sunkesnis propeleris turi didesnę sukimosi inerciją ir į motoro apsukų pokyčius reaguoja lėčiau.

Todėl tokie žymėjimai kaip 5.1×3.5×3 nusako tik pagrindinius propelerio parametrus. Net ir vienodo diametro, žingsnio bei menčių skaičiaus propeleriai dėl skirtingos menčių geometrijos ir masės gali skirtis trauka, motoro apkrova, efektyvumu ir reakcija į piloto komandas.

Viena dažniausiai FPV dronų propeleriams naudojamų medžiagų yra polikarbonatas (angl. polycarbonate, PC). Polikarbonatas yra pakankamai standus, tačiau kartu elastingas ir atsparus smūgiams. Atsitrenkęs į šaką, žemę ar kitą kliūtį PC propeleris dažnai pirmiau sulinksta ar deformuojasi, o ne iš karto lūžta. Dėl to ši medžiaga ypač praktiška freestyle ir kitiems FPV dronams, kuriuose susidūrimai nėra retenybė.

Tačiau skrydžio metu propelerio mentes veikia didelės aerodinaminės ir išcentrinės apkrovos. Per daug lanksti mentė gali deformuotis, todėl esant didelėms apsukoms šiek tiek keičiasi jos forma ir kampas. Dėl to kai kuriuose propeleriuose naudojami pluoštu sustiprinti plastikai – pavyzdžiui, stiklo arba anglies pluoštu sustiprintas poliamidas (nailonas). Į plastiką įmaišytas pluoštas paprastai padidina jo standumą ir gali padidinti mechaninį tvirtumą, todėl mentė mažiau linksta bei susisuka ir geriau išlaiko numatytą geometriją esant didelėms apkrovoms. Kita vertus, didesnis standumas nebūtinai reiškia didesnį atsparumą susidūrimams – lankstesnė mentė dalį smūgio gali sugerti deformuodamasi.

Geras skirtingų medžiagų pavyzdys –  ⁠Gemfan Cinelifter 7037. To paties dydžio propelerį Gemfan siūlo iš polikarbonato, stiklo pluoštu sustiprinto nailono ir anglies pluoštu sustiprinto nailono. Tokios standesnės medžiagos ypač aktualios didesniems propeleriams ir cinelifteriams (dronams, specialiai sukurtiems nešti sunkesnę profesionalią filmavimo įrangą), kurių mentės patiria didesnes apkrovas.

Vėl – propelerio medžiagos pasirinkimas, kaip ir daugelis kitų jo parametrų, yra kompromisas. Lankstesnis propeleris gali geriau atlaikyti smūgius, o standesnis – mažiau deformuotis esant apkrovai ir geriau išlaikyti numatytą mentės geometriją. Todėl renkantis propelerį verta atkreipti dėmesį ne tik į jo diametrą, žingsnį ar menčių skaičių, bet ir į medžiagą, iš kurios jis pagamintas, o ne tiesiog rinktis bet kurį tinkamo dydžio variantą iš el. parduotuvės.

Iki šiol aptarti propelerio parametrai – diametras, žingsnis, menčių skaičius, forma ar medžiaga – net ir parinkti neoptimaliai dažniausiai dar leistų dronui kažkaip skristi. Galbūt jis būtų neefektyvus, vangus, motorai kaistų ar tiesiog skristų prasčiau. Tačiau su propelerio sukimosi kryptimi klaidoms vietos gerokai mažiau. Uždėjus netinkamos krypties propelerį dronas gali visai nepakilti – ir tai dar būtų geresnis variantas. Blogesniu atveju, bandydamas pakilti jis gali staigiai apsiversti ir ką nors sulaužyti ar bent jau aplamdyti.

FPV dronų propeleriai gaminami dviejų sukimosi krypčių. CW (angl. clockwise) propeleris skirtas suktis pagal laikrodžio rodyklę, o CCW (angl. counter-clockwise) – prieš laikrodžio rodyklę. Tai nėra tiesiog tas pats propeleris, kurį galima sukti į bet kurią pusę – CW ir CCW propelerių mentės yra veidrodinės formos. Sukamas netinkama kryptimi propeleris stums orą ne žemyn, o aukštyn, todėl nesukurs dronui pakilti reikalingos krypties traukos.

Kaip atskirti CW ir CCW propelerį? Pirmiausia reikia pažiūrėti į mentės priekinę briauną (angl. leading edge) ir galinę briauną (angl. trailing edge). Priekinė briauna paprastai yra storesnė ir labiau užapvalinta, o galinė – plonesnė ir aštresnė. Sukdamasis propeleris turi judėti taip, kad priekinė mentės briauna „pjautų“ orą pirma. Taigi, žiūrint į propelerį iš viršaus, pagal priekinę briauną galima nustatyti, kuria kryptimi jis turi suktis – pagal laikrodžio rodyklę (CW) ar prieš ją (CCW). 

Taip pat priekinė briauna yra aukščiau, o galinė – žemiau. Pagal tai galima nustatyti, kaip propeleris turi būti uždėtas – kur jo viršus, o kur apačia.

Kai kurie gamintojai sukimosi kryptį papildomai pažymi ant paties propelerio. Pavyzdžiui, galima sutikti R (reverse) žymėjimą. Tačiau tokie žymėjimai tarp gamintojų nėra visiškai vienodi, todėl vien jais aklai pasikliauti nereikėtų – priekinė ir galinė mentės briaunos yra universalesnis būdas nustatyti teisingą sukimosi kryptį.

Įprastame keturių motorų FPV drone du motorai ir propeleriai sukasi CW, o kiti du – CCW kryptimi. Taip kompensuojamas reakcijos sukimo momentas. Motorui sukant propelerį viena kryptimi, drono korpusą veikia priešingos krypties sukimo momentas. Jei visi keturi propeleriai suktųsi ta pačia kryptimi, šie momentai susidėtų ir verstų visą droną suktis priešinga kryptimi aplink vertikalią – yaw – ašį. Kai du propeleriai sukasi CW, o du CCW, jų reakcijos momentai normalaus skrydžio metu iš esmės kompensuoja vienas kitą.

Nors du propeleriai turi suktis CW, o du CCW, yra dvi dažniausiai naudojamos jų išdėstymo schemos.

Props In schemoje, žiūrint į droną iš viršaus, priekinių propelerių mentės ties drono viduriu juda link drono centro. Tai tradicinė Betaflight propelerių sukimosi schema.

Props Out schemoje viskas atvirkščiai – priekinių propelerių mentės ties drono viduriu juda nuo centro į išorę. Betaflight ši konfigūracija pasirenkama nustatymu Motor direction is reversed. Props Out gana dažnai naudojama FPV dronuose, nes priekiniai propeleriai linkę sviesti žolę, smėlį ir kitus nešvarumus tolyn nuo drono centro ir kameros, o ne į juos. Aišku, jei nėra jokios apsaugos iš šono – purvas gali būti sviedžiamas į pagrindinius drono komponentus.

Abiem atvejais dronas vis tiek turi du CW ir du CCW propelerius – pasikeičia tik jų išdėstymas. Nei Props In, nei Props Out savaime nėra „teisingesnė“ schema. 

Todėl neužtenka vien nusipirkti tinkamus CW ir CCW propelerius. Kad dronas galėtų normaliai pakilti, tarpusavyje turi sutapti trys dalykai:

  1. Propeleriai turi būti fiziškai uždėti teisingai – CW propeleriai ant CW kryptimi besisukančių motorų, CCW – ant CCW kryptimi besisukančių.
  2. Motorai turi fiziškai suktis teisingomis kryptimis pagal pasirinktą Props In arba Props Out schemą.
  3. Betaflight turi būti pasirinkta fizinę motorų sukimosi schemą atitinkanti konfigūracija – Props In arba Props Out (Motor direction is reversed).

Perkant propelerius taip pat verta patikrinti jų komplektaciją. FPV dronams jie dažnai parduodami keturių komplektu – 2 CW + 2 CCW, tačiau taip būna ne visada. Todėl produkto aprašyme verta patikrinti ne tik propelerio diametrą, žingsnį ir menčių skaičių, bet ir kiek bei kurios sukimosi krypties propelerių iš tikrųjų yra pakuotėje.

Net jeigu propelerio diametras, žingsnis ir kiti parametrai puikiai tinka jūsų dronui, lieka dar vienas gana žemiškas klausimas – ar jį apskritai pavyks uždėti ant motoro? FPV propeleriai ir motorai naudoja kelis skirtingus tvirtinimo standartus, todėl vienodo dydžio propeleriai nebūtinai yra tarpusavyje pakeičiami.

Dažniausiai 5” ir panašaus dydžio FPV dronuose sutinkamas 5 mm velenas (angl. 5 mm shaft). Motoro velenas pereina per propelerio centre esančią 5 mm skylę, o propeleris iš viršaus prispaudžiamas veržle. Tai labai paprastas ir tvirtas sprendimas, todėl jis plačiai naudojamas freestyle ir racing dronuose.

Mažesniuose FPV dronuose dažnai sutinkamas T-tipo (angl. T-mount) tvirtinimas. Tokiu atveju propelerio centre yra ne viena didelė 5 mm skylė, o mažesnė centrinė skylė ir dvi papildomos skylutės varžtams. Propeleris užmaunamas ant motoro velenėlio ir dviem varžtais prisukamas prie motoro varpo. T-tipo tvirtinimas ypač paplitęs mažesniuose, lengvesniuose dronuose. Beje, galima rasti ir propelerių, pritaikytų abiem tvirtinimo būdams.    Pavyzdžiui, kai kurie Gemfan propeleriai turi ir 5 mm centrinę skylę, ir T-mount tvirtinimui skirtas varžtų skyles – tam kartu su propeleriais pateikiamas adapteris.

Dar mažesniuose whoop ir toothpick klasės dronuose dažnai naudojamas įspaudžiamas (angl. press-fit) tvirtinimas. Čia viskas dar paprasčiau – propeleris tiesiog užspaudžiamas ant motoro velenėlio ir jo nelaiko nei veržlė, nei varžtai. Tokiuose motoruose galima sutikti, pavyzdžiui, 1 mm, 1,5 mm ar kitokio diametro velenėlius, todėl perkant propelerius būtina patikrinti jų centrinės skylės diametrą. Per didelė skylė propelerio tinkamai nelaikys, o per mažos skylės propelerio ant velenėlio paprasčiausiai neuždėsite.

Galima sutikti ir kitų variantų, tačiau tai jau retesni, dažnai didesniems ar specializuotiems propeleriams skirti tvirtinimo būdai. Taip pat reikėtų paminėti, kad aukščiau aptarti tvirtinimo būdai skirti FPV dronams. Filmavimo dronai neretai naudoja tik jiems būdingus tvirtinimus, kurie dažnai priklauso nuo konkretaus gamintojo ir drono modelio. Pavyzdžiui, DJI filmavimo dronų propelerių tvirtinimo būdas skiriasi priklausomai nuo modelio.

Propelerio nederėtų rinktis atskirai nuo motoro ir baterijos. Propeleris yra apkrova motorui – kuo jį sunkiau sukti, tuo daugiau darbo turi atlikti motoras ir tuo daugiau elektros energijos jis pareikalauja iš baterijos. Todėl tas pats propeleris su skirtingais motorais ar baterijomis gali veikti visiškai skirtingai.

Pavyzdžiui, didesnio diametro, didesnio žingsnio ar daugiau menčių turintis propeleris paprastai motorą apkrauna labiau. Tačiau svarbu ir tai, koks motoras tą propelerį suka. Skirtingo dydžio ir KV motorai su tuo pačiu propeleriu gali pasiekti skirtingas apsukas, sukurti skirtingą trauką ir naudoti skirtingą srovę.

O kad būtų dar painiau – svarbi ir baterija. Kaip žinia, 4S ir 6S baterijų įtampa skiriasi, todėl motorai parenkami atsižvelgiant ir į naudojamą bateriją. Dėl šios priežasties panašus 5” FPV dronas su 4S baterija paprastai naudos didesnio KV motorus nei 6S dronas. Taigi vien žinoti, kad turime, pavyzdžiui, 5” propelerį ir 2207 motorą, dar nepakanka – svarbus ir motoro KV bei baterijos įtampa.

Jeigu motorui parenkamas per didelis ar per agresyvus propeleris, jam sukti reikės daugiau srovės. Dėl to motorai gali pradėti stipriai kaisti, o didesnė apkrova tenka ir ESC. Kraštutiniu atveju galima perkaitinti ar net sugadinti motorą arba ESC. Todėl didesnis žingsnis, daugiau menčių ar didesnis diametras nebūtinai reiškia, kad dronas tiesiog gaus „daugiau galios“ – visa sistema turi būti tarpusavyje suderinta. Kitu atveju gali tekti užsakinėti naujas detales, nes pirmosios gali būti sugadintos.

Laimei, visko skaičiuoti pačiam dažniausiai nereikia. Motorų gamintojai savo specifikacijose paprastai nurodo rekomenduojamą baterijos įtampą ir propelerius, o neretai pateikia ir bandymų (angl. thrust test) lenteles. Jose galima pamatyti, su kokiu propeleriu ir įtampa motoras buvo išbandytas, kokią trauką (angl. thrust) sukūrė, kiek srovės (A) naudojo ir kiek galios (W) pareikalavo. Kai kurie gamintojai netgi pateikia konkrečius išbandytų propelerių modelius, kiti – tik rekomenduojamą jų dydį ar bendrus parametrus.

Pavyzdžiui, galima pasižiūrėti kelių populiarių motorų – EMAX ECO II, AOS Supernova, AxisFlying AE 2207 ar iFlight XING-E Pro 2207 – specifikacijas. Informacija pateikiama skirtingai, tačiau principas tas pats: gamintojo duomenys leidžia suprasti, kokiai baterijai ir kokiems propeleriams konkretus motoras yra skirtas.

EMAX ECO 2AOS SupernovaAxisFlying AE 2207iFlight Xing E Pro 2207

Pavyzdžiui, EMAX ECO II 1700 KV motoras su 6S baterija ir DALPROP Cyclone 5040 propeleriu maksimalia apkrova naudoja 26,2 A srovę, o su HQProp 5.5x4x3 – jau 35,8 A. Jau užsiminiau, kad agresyvesnis propeleris gali gerokai padidinti motoro imamą srovę, todėl renkantis propelerį nereikėtų pamiršti ir turimo (ar planuojamo įsigyti) ESC pajėgumų.

Galima vadovautis gana paprasta seka:

  • Išsirenkame drono rėmą →
  • Rėmas nusako, kokio dydžio propelerius jame galima naudoti →
  • Pasirenkame bateriją – pvz., 4S arba 6S →
  • Pagal propelerio dydį ir bateriją pasirenkame tinkamo dydžio bei KV motorą (atsižvelgiame ir į ESC, jei jau jį turime) →
  • Motoro gamintojo rekomendacijose ar testų lentelėse patikriname tinkamus propelerius →
  • Renkamės konkretų propelerį.

Jei perskaitę iki čia tikėjotės, kad pagaliau pasakysiu, kuris propeleris yra geriausias – turiu blogų žinių. Tokio nėra. Propelerio pasirinkimas, jei dar nepastebėjote, yra kompromisas tarp traukos, reakcijos, greičio, efektyvumo ir skrydžio laiko.

Racing pilotui paprastai svarbi didelė trauka ir greita reakcija į throttle. Didesnis propelerio žingsnis ir platesnės mentės gali padidinti trauką, bet reikia nepamiršt, kad tai labiau apkrauna motorą. Reakcijai svarbus ir propelerio svoris – lengvesnį propelerį motoras gali greičiau įsukti ir pristabdyti. Todėl racing atveju ieškoma gero balanso tarp didelės traukos ir greitos reakcijos.

Freestyle atveju taip pat svarbi greita reakcija, tačiau ne mažiau svarbu, kaip prognozuojamai dronas reaguoja į throttle ir elgiasi staigių manevrų metu. Čia nėra vieno parametro, pagal kurį būtų galima išsirinkti „freestyle propelerį“ – svarbus žingsnio, menčių formos, jų ploto ir svorio derinys.

Long-range pilotams prioritetas pasislenka efektyvumo link. Vieno propelerio parametro, kuris būtų tiesiogiai proporcingas efektyvumui, nėra, tačiau didesnis diametras paprastai leidžia efektyviau sukurti reikiamą trauką, nes propeleris veikia didesnę oro masę. Dėl to long-range dronuose dažnai sutinkami didesnio diametro ir ne itin agresyvaus žingsnio propeleriai. Vis dėlto propelerio ir motoro efektyvumą galima palyginti pagal gamintojų bandymų lentelėse sutinkamą g/W (gramai vatui) rodiklį – kiek gramų traukos gauname vienam sunaudojamam vatui. Kuo šis parametras aukštesnis tame pačiame darbo taške, tuo efektyviau sistema sukuria trauką.

Cinematic skrydžiuose svarbi tolygi ir lengvai kontroliuojama reakcija. Mažiau agresyvus žingsnis gali padėti išvengti pernelyg staigios reakcijos į throttle, tačiau svarbi ir menčių forma, standumas bei pats propelerio balansas. Pažeistas ar nesubalansuotas propeleris gali sukelti vibracijas, kurios galiausiai persiduoda ir į filmuojamą vaizdą.

Didžiausia trauka nebūtinai reiškia geriausią propelerį. Agresyvesnis propeleris gali sukurti daugiau traukos, tačiau kartu pareikalauti gerokai daugiau energijos. Racing dronui tai gali būti visai priimtinas kompromisas, o long-range dronui – puikus būdas savo „long-range“ skrydį paversti „surask droną laukuose“ pasivaikščiojimu.

Pradžiai paprasčiausia rinktis motoro gamintojo rekomenduojamus propelerius, o vėliau eksperimentuoti. Pakeiskite žingsnį, menčių skaičių ar jų formą ir pažiūrėkite, kaip pasikeičia drono elgesys. Tik geriausia vienu metu keisti vieną parametrą – tada bus aišku, kuris pakeitimas iš tikrųjų padarė skirtumą. Ir būtinai tikrinkite propelerių testų lentelėse nurodomą motoro imamą srovę – saugokit savo ESC.

Tikiuos, jau kaip ir aišku, kad net jei propelerį fiziškai galima uždėti ant motoro, tai nereiškia, kad jis tinkamas konkrečiam dronui (ar pilotui). Per didelis, per didelio žingsnio, per sunkus ar kitaip motorui per agresyvus propeleris gali jį pernelyg apkrauti. Ir aišku, galimas atvirkštinis variantas – per mažai apkraunantis propeleris gali neleisti išnaudoti norimų drono skrydžio charakteristikų.

Vienas aiškiausių įspėjamųjų ženklų – labai karšti motorai. Po skrydžio normalu, jei jie šilti, tačiau jei motorą sunku išlaikyti palietus pirštu, verta ieškoti priežasties. Viena jų gali būti per didelė propelerio sukuriama apkrova. Kartu dažnai padidėja ir motoro imama srovė, baterija išsikrauna greičiau, o skrydžio laikas sutrumpėja. Žinoma, motorų kaitimą gali sukelti ir netinkama konfigūracija, mechaninės propelerio problemos bei kitos priežastys, todėl vien karštas motoras dar neįrodo, kad kaltas propeleris.

Netinkamą pasirinkimą galima pajusti ir ore. Per mažai traukos sukuriantis propeleris gali lemti, kad dronas atrodys vangus, lėčiau reaguos į throttle svirties judesius ir jam trūks galios staigesniems manevrams. Priešingas variantas – pernelyg agresyvus propeleris, dėl kurio net nedidelis throttle pakeitimas sukelia labai staigią reakciją ir droną tampa sunkiau valdyti tolygiai.

Dar vienas signalas – neįprastos vibracijos ar garsas. Prieš kaltinant pasirinktą propelerio modelį pirmiau reikėtų patikrinti pačius propelerius. Įlenkta ar pažeista mentė, įtrūkimas arba prastai pritvirtintas propeleris gali sukelti vibracijas net tada, kai jo dydis ir kiti parametrai dronui parinkti tinkamai.

Todėl pakeitus propelerius verta atkreipti dėmesį ne tik į tai, ar su jais dronas skrenda geriau, bet ir į motorų temperatūrą, skrydžio laiką, motorų imamą srovę, vibracijas bei bendrą drono elgesį. Jei pakeitus propelerius staiga atsirado problema, kurios anksčiau nebuvo, propeleriai yra viena pirmųjų vietų, nuo kurios verta pradėti diagnostiką.

FPV propeleriai yra eksploatacinė dalis – anksčiau ar vėliau jie susitinka su žeme, šaka ar kitu objektu, kuris, pasirodo, nenori pasitraukti iš kelio. Nedideli paviršiaus pabraižymai paprastai nėra problema, o tikrai geros priežastys pakeisti propelerį yra:

  • įtrūkimai
  • nulūžę galiukai
  • stiprūs įlenkimai
  • deformuotos mentės

Net ir nedidelis pažeidimas gali pakeisti mentės formą arba propelerio balansą. Didelėmis apsukomis besisukantis nesubalansuotas propeleris gali sukelti vibracijas. Jos gali trikdyti giroskopo matavimus ir apsunkinti skrydžio valdiklio bei motorų darbą, todėl gali suprastėti drono skrydžio kokybė, padidėti motorų kaitimas, o vibracijos gali patekti ir į filmuojamą vaizdą.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti įtrūkimus ties propelerio mentės pagrindu. Šiose vietose mentę veikia didelės apkrovos, todėl mažas įtrūkimas skrydžio metu gali išaugti ir mentė gali nulūžti. O vienos mentės netekęs didelėmis apsukomis besisukantis propeleris nėra didelis optimistas – skrydis paprastai ilgai nebesitęsia.

Taip pat verta patikrinti, ar visos mentės išlaikė savo formą. Po smūgio polikarbonato propeleris gali ne nulūžti, o pasilenkti ar persisukti. Iš pirmo žvilgsnio jis vis dar gali atrodyti tinkamas, tačiau pakitusi mentės geometrija jau gali turėti įtakos jos darbui.

Todėl kriterijus „dar nenulūžo – vadinasi, dar geras“ nėra pats geriausias. Propeleriai kainuoja palyginti nedaug, o sugedusio propelerio sukeltas kritimas gali kainuoti gerokai daugiau. Jei propeleris įtrūkęs, aiškiai deformuotas, nulūžęs jo galiukas arba po smūgio atsirado anksčiau nebuvusios vibracijos – jį geriau pakeisti.

Pabaigai – dažniausios klaidos, kurias verta prisiminti renkantis ir montuojant FPV propelerius:

  • Propeleris uždėtas aukštyn kojomis – teisinga sukimosi kryptis nepadės, jei pati mentė apversta.
  • Sumaišyti CW ir CCW propeleriai – propeleris stumia orą netinkama kryptimi ir dronas gali nepakilti arba iškart apsiversti.
  • Propelerių išdėstymas neatitinka Props In / Props Out konfigūracijos – motorų sukimosi kryptys, propeleriai ir Betaflight nustatymas turi sutapti.
  • Pasirinktas per didelis diametras – propeleris gali netilpti rėme, liesti rėmą ar kitą propelerį.
  • Netinkamas propelerio tvirtinimas – pavyzdžiui, supainiojamas 5 mm, T-mount ar press-fit variantas.
  • Pasirinktas motorui per agresyvus propeleris – per didelis diametras, žingsnis ar menčių plotas gali pernelyg apkrauti motorą ir ESC.
  • Propeleris pasirenkamas vien pagal diametrą – du 5” propeleriai dėl skirtingo žingsnio, menčių skaičiaus ir formos gali būti labai skirtingi.
  • Skraidoma su pažeistu ar deformuotu propeleriu – „dar nenulūžo“ nereiškia, kad propeleris vis dar tinkamas skraidyti.
  • Po propelerių pakeitimo nepatikrinama motorų temperatūra – ypač išbandžius agresyvesnius propelerius verta po trumpo skrydžio patikrinti, ar motorai nepradėjo neįprastai kaisti.

Komentarai


Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *